ĮvadasKontroversiška nacionalinių teismų ir arbitražo sąveika buvo taikliai apibrėžta profesoriaus Jano Paulssono, pasakiusio, kad "didis arbitražo paradoksas yra tai, kad arbitražas siekia bendradarbiauti su tomis pačiomis valstybės institucijomis, nuo kurių nori išsivaduoti" 1 .Šis apibrėžimas vainikuoja sandūrą tarp rudimentinio arbitražo nepriklausomumo sentimento ir progresyvaus jo troškimo bendradarbiauti su valstybės teismais. Autorių nuomone, veiksmingas teismų įsikišimas į arbitražo procesą yra esminis arbitražo sėkmės veiksnys, todėl būtina ištirti teismų vaidmenį arbitražo procese pagal Lietuvos teisę.Iškeltam tikslui pasiekti autoriai naudojo:• Istorinį metodą, tirdami arbitražo ir teismų sąveikos raidą ir teismų požiūrio į arbitražą pokytį;• Lyginamąjį metodą, lygindami tendencijas, vyraujančias Lietuvoje ir Vakarų valstybėse, kurios laikomos vienomis iš patraukliausių arbitražo vietos (angl. Seat of Arbitration) pasirinkimų 2 .

Šiame straipsnyje autoriai kritiškai įvertina pagrindinius naujosios Reglamento Briuselis I redakcijos pakeitimus ir analizuoja šių pakeitimų padarinius ir reikšmę.This Article focuses on the effects of amendments to the Brussels I Regulation, introduced by its new edition, Brussels I-bis. ĮvadasGlobalizacija lėmė, kad bylinėjimasis jau seniai peržengė vienos valstybės ribas. To rezultatas -išau-gęs klausimų, susijusių su tarptautinį elementą turinčiais ginčais, reglamentavimo poreikis. Europos Sąjungoje (toliau -ES) taisyklių, numatančių teismingumo nustatymą ir valstybėse narėse 1 priimtų sprendimų pripažinimo bei vykdymo tvarką, būtinumas buvo pripažintas prieš daugiau nei keturiasdešimt metų priimant Briuselio konvenciją 2 . Konvencija buvo priimta kaip tarptautinė sutartis, todėl kiekviena nauja valstybė narė turėjo ją priimti ir ratifikuoti 3 .1 Siekiant nuoseklumo vartojamos sąvokos "ES" ir "valstybės narės". 1968 m. priimtoje Briuselio konvencijoje buvo vartojamos sąvokos "Europos ekonominė bendrija" ir "Susitariančioji valstybė".

No abstract