Sociologija. Mintis ir veiksmas 2008/1, ISSN 1392-3358 Donata Petruþytë Grindþiamosios teorijos 1 metodologija: B. Glaser'io ir A.Strauss'o versijø palyginimas 2 Santrauka. Grindþiamoji teorija yra viena ið plaèiausiai ðiø dienø socialiniuose moksluose naudojamø metodologijø. Esminis klausimas, norint jà suprasti ir taikyti, yra skirtumø tarp dviejø pagrindiniø grindþiamosios teorijos versijø -B. Glaserio ir A. Strausso -ávardijimas. Ðis straipsnis yra skirtas glaustam grindþiamosios teorijos pristatymui bei jos versijø skirtumø analizei. Pirmiausia aptariamas grindþiamosios teorijos atsiradimo kontekstas bei jos savitas indëlis á sociologiniø tyrimø metodologijà. Paskui nuosekliai nagrinëjami B. Glaserio ir A.Strausso versijø skirtumai. Pradedama nuo istoriniø aspektø (tarp metodo pradininkø ávykusios skilties, nulëmusios skirtingø grindþiamosios teorijos atmainø susiformavimà) aptarimo. Trumpai nagrinëjami grindþiamosios teorijos teoriniø prielaidø bei vietos tarp kiekybiniø ir kokybiniø tyrimø klausimai, pagrindiná dëmesá skiriant versijø skirtumams. Galiausiai detaliau aptariami ávairûs procedûriniai neatitikimai. Skirtumø analizë leidþia prieiti iðvados, kad dvi grindþiamosios teorijos versijos gali bûti traktuojamos kaip ið esmës skirtingos metodologijos. Pagrindiniai þodþiai: grindþiamoji teorija, B.Glaseris, A.Straussas.

Studies show that practice in some professional fields may be socially and morally unattractive: employees working with stigmatized groups have to use methods, related to aggression and confrontation, which leads to stress and reduces their professional well-being. This applies to child rights and protection institutions which have a responsibility to take a child out of the family in the case of a threat to their safety. Problems related to workplace quality lead to a lack of qualified employees in this sector, and this problem is emphasized not only in Lithuania. Institutional aggression is typical of institutions to which the state attributes certain functions of abuse (e.g. public safety). Employee’s intervention into the family can also be regarded as aggression performed by institutions, and the nature of work in these institutions may be associated with the problem of workplace aggression. However, in the research on workplace quality among the indicators of workplace aggression we do not find the indicator of employees’ aggression against clients. We presume that an employee’s function to take a child from a family (the use of coercion) can affect their well-being. So, in the context of workplace quality, the concept of workplace aggression has to be re-conceptualized by including institutional aggression enforced by an employee.

No abstract

Vilniaus universitetas Straipsniu siekiama atskleisti Lietuvos vaikų onkologijos gydymo įstaigose socialines paslaugas teikiančių darbuotojų patirtis. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, atskleidžiama šių gydymo įstaigų bendruomenės kuriama atmosfera, socialinę pagalbą teikiančių darbuotojų patiriami išgyvenimai, emocijos ir vidiniai pokyčiai. Darbuotojų patirtys nagrinėjamos pasitelkiant egzistencialistų teorijas.Pagrindiniai žodžiai : onkologinės ligos, vaikai, šeima, egzistencializmas

Santrauka. Šio straipsnio tikslas -atskleisti jaunų žmonių ĮvadasGatvėje leidžiantys laiką jauni žmonės paprastai yra tie, kurie ne namie, dažnai ir ne mokykloje, o būtent gatvėje, kiemuose, prekybos centruose ir kitur su savo draugais, vadinamąja chebra 1 , praleidžia reikšmingą dalį savo laiko. Įvairių šalių patirtis rodo, kad gatvėse šie jaunuoliai būna neatsitiktinai. Dažniausiai namuose jie jaučiasi prastai, turi begalę sunkumų, su kuriais jiems yra pernelyg sudėtinga tvarkytis. Atlikti tyrimai rodo, kad jų problemos yra susijusios su tėvų (ar bent vieno iš jų) neturėjimu, šeimos sudėties pokyčiais, komplikuotais ir silpnais šeimos narių 1 Chebra -mokslinėje literatūroje dar kitaip vadinama klika (angl. k. clique) reiškia jaunų žmonių grupę, kuri išsiskiria savita bendravimo kultūra, tradicijomis ir nusistovėjusiais vaidmenimis. Ši grupė dažniausiai yra laikinas socialinis konstruktas, gyvuojantis, kol narius vienija kažkoks bendras bruožas ar interesas (pavyzdžiui, gyvenamoji teritorija, panašūs pomėgiai, patiriama atskirtis mokykloje) (Mokytis iš gatvės, 2015).