Tikslas – išsiaiškinti, kaip kinta tinklainė nėščiųjų hipertenzinių būklių metu ir įvertinti dažniausiai aprašomus akių pokyčius nėščiosioms. Tyrimo metodas – sisteminė literatūros apžvalga. Atrinkti straipsniai, kuriuose aprašomi tinklainės pokyčiai nėščiųjų hipertenzinių būklių metu. Apžvalga atlikta naudojantis elektronine duomenų baze PubMed (Medline). Rezultatai. Nėštumo metu stebimi akių būklei įtakos turintys hormoniniai, metaboliniai, hematologiniai, kraujagysliniai ir imunologiniai pokyčiai. Akių simptomai išsivysto iki 100 proc. nėščiųjų, kurioms nustatoma preeklampsija ir eklampsija. Nėščiųjų hipertenzinių būklių sukelti akies pokyčiai dažniausiai pasireiškia suprastėjusia rega, susiliejančiu vaizdu, fotopsija, regos lauko iškritimu. Autoriai nurodo, kad būklės gali tęstis iki metų po gimdymo, tačiau dauguma akių pokyčių praeina savaime ir rega visiškai atsikuria. Pasitaiko ir vėlyvųjų komplikacijų, kurios gali išlikti visą gyvenimą. Literatūroje dažniausiai aprašomos būklės yra hipertenzinė retinopatija, tinklainės atšoka, tinklainės kraujagyslių okliuzija bei progresuojanti diabetinė retinopatija. Siekiant įvertinti akių pokyčius hipertenzinės nėštumo būklės metu, atliekami įvairūs tyrimai. Dažniausias tyrimas – oftalmoskopija. Itin svarbus progresuojančių būklių stebėjimas ir savalaikis gydymas. Išvados. Hipertenzinės nėščiųjų būklės dažnai sukelia arba provokuoja reikšmingus akių pokyčius, dauguma jų yra grįžtami ir intervencijos nereikalingos. Itin svarbi savalaikė ūmių ir progresuojančių būklių diagnostika bei gydymas, saugus nėščiajai ir vaisiui.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti rinito priežastis, simptomus nėštumo metu ir taikomus diagnostikos bei gydymo metodus, aprašytus literatūroje. Tyrimo metodas. Sisteminė literatūros apžvalga. Straipsniai atrinkti iš elektroninės duomenų bazės PubMed (Medline), naudojant raktažodžius „rhinitis during pregnancy“ ir „pregnancy induced rhinitis“. Rezultatai. Nėščiųjų rinitas yra dažna patologija, stebima kone pusei visų nėščiųjų. Tai būklė, esanti tik nėštumo metu ir pasireiškianti neuždegiminiu, nealerginiu nosies gleivinės pokyčiu, kuri sukelia vieną ar daugiau simptomų: nosies obstrukciją, rinorėją, nosies niežulį, čiaudulį, hiposmiją. Rinitui atsirasti įtakos turi hormoninis organizmo persitvarkymas nėštumo metu. Literatūros duomenimis, po gimdymo ši būklė praeina per dvi savaites, tačiau laiku nediagnozuota ir tinkamai negydoma gali sukelti komplikacijas, riziką vaisiui ir pabloginti nėštumo baigtį. Išvados. Nėščiųjų rinitas dažnai sukelia simptomus, kurie veikia motinos, o kartu ir vaisiaus gyvenimo kokybę. Ypač svarbus šios patologijos etiologijos supratimas, laiku priimti diagnostikos bei gydymo sprendimai, otorinolaringologų ir akušerių-ginekologų bendradarbiavimas, mokant pacientes valdyti ligą.