Vilniaus universitetas, Universiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (+370 5) 266 76 10El. paštas: eugenijus.dunajevas@gmail.com  Vakarų visuomenėse septintajame dešimtmetyje buvo plačiai kalbama apie deinstitucionalizacijos judėjimą. Tas judėjimas sukėlė socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo pokyčių. O pokomunistinėse šalyse deinstitucionalizacija buvo susidomėta devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti deinstitucionalizacijos procesą ir jo rezultatus pokomunistinėje Lietuvoje konkrečiai asmeninių socialinių paslaugų srityje.Pagrindiniai žodžiai: deinstitucionalizacija, asmeninės socialinės paslaugos, pokomunistinė Lietuva.The deinstitutionalization of personal social services in post commmmunist LithuaniaEugenijus Dunajevas SummaryThere was the movement of deinstitutionalization in Western societies in the 7th decade of XX century. The process of deinstitutionalization caused the changes in the organization of social and healthcare services. The process of deinstitutionalization started in post-communists countries in the 9th decade of previous century. The aim of the article is to analyse and evaluate the results of deinstitutionalization in the field of personal social services in post-communist Lithuania.Key words: deinstitutionalization, personal social services, post-communist Lithuania.

Kas yra socialinis darbas Eugenijus DunajevasVi lniaus universitetas Vienas i.� bad�t suprasti ar paaiškinti socialinio darbo rei. škinį yra (//Sisakyti siekio rasti bendrą, visuotinai pri pažįstamą socialinio darbu apibrėžimą ir į jį paŽl'C!gti per daugiamati §kumo pri zmę. Taip socialinį darbą ga lime suskai(�}·ti i socialinį darbą kaip akademinę discipliną ir socialinį darbą kaip socialinio darbo praktiką.Pirmojoje straipsnio dalyje pateikiama hipotelinė socialinio darbo lcorijtĮ ar žinojinuĮ klasifikacinė schema, kwi i.\:1y.�kina 24 ski1tingus socialinio darbo teorijtĮ tipm. Antrojoje straipsnio da�vje gilinamasi i socialinio darbo praktikos fonnas, kwios dar skiriamos pagal jtĮ likslus-socialinė refomw arba socialinė terapija, hei pagal įgyl'endinimo fmmą -vieša ar primti. Daugiausia dėmesio skiliama tai socialinio darho praktikos fonnai. kllli .\:iuolaikinėse 11tkanĮ visuomenėse yra žinoma asmeninitĮ socialinhĮ paslaugtJ vardu.Pagrindiniai žodžiai: Socialinio darbo identiletas, socialinio darbo teorija, socialinio darbo prakti ka, asmeninės socialinės paslaugos.

Mandatory pension systems occupy a central role in the system of social security because of the share of social expenditure in national economies. One of the goals of pension system is to redistribute incomes among individuals. However, it is not clear how the intentions to redistribute incomes coincide with the outcomes. In this paper, we will study the difference between the intentions as they are articulated within institutions, with the outcomes that are generated by them. We use the method of comparative institutional analysis in order to find out the differences. Our comparative institutional analysis is based on the grammar of institutions that is proposed by Crawford and Ostrom. Also, in order to understand the differences, we will compare the institutions in relatively similar cases – the Baltic States. The results show that there is a gap between the intentions and outcomes to redistribute incomes among individuals. The findings from the comparative institutional analysis suggest that the most redistributive old age pension system is in Estonia. However, according to the factual information from Eurostat, the greatest distributive effect is produced by the mandatory pension system of Lithuania.

Socialinių paslaugų sistemos raida gerovės pliuralizmo požiūriu Santrauka. Straipsnio tikslas yra parodyti socialinių paslaugų (socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, globos ir socialinio darbo paslaugų) sistemos transformacijas Vakarų šalyse panaudojant gerovės pliuralizmo teorinį aparatą. Skiriami trys socialinių paslaugų sistemos raidos etapai. Pirmasis etapas sietinas su pirmųjų socialinės apsaugos sistemų atsiradimu Bismarko Vokietijoje ir aktyvia nevyriausybinių organizacijų veikla socialinių paslaugų srityje. Antrasis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas, Vakarų demokratijose prasidėjęs po II Pasaulinio karo, pasižymėjo dviem esminiais bruožais: ryškia tendencija perkelti socialines rizikas iš asmeninės atsakomybės į bendrosios atsakomybės lauką bei viešojo sektoriaus institucijų kaip tinkamiausio įrankio išsikeltiems tikslams įgyvendinti naudojimu. Šis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas vadinamas gerovės valstybe. Trečiasis socialinių paslaugų sistemos raidos etapas, prasidėjęs po 1970 m. ir besitęsiantis iki šių dienų, kokybiškai skiriasi nuo prieš tai buvusios gerovės valstybės, nes pasižymi ryškia socialinių rizikų privatizacijos tendencija bei pliuralistiniu požiūriu į socialinių paslaugų teikėjus. Pagrindiniai žodžiai: Gerovės valstybė, gerovės pliuralizmas, socialinės paslaugos, socialinė politika, viešojo valdymo reforma.

-