Tyrimo tikslas. Užsibrėžta įvertinti jersiniozės epidemiologinius dėsningumus Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje ir Lietuvoje. Medžiaga ir metodai. Sergamumo jersinioze duomenys surinkti iš statistinių ataskaitos formų. Papildoma informacija gauta iš Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinės sistemos. Analizuojant sergamumą jersinioze Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje ir Lietuvoje, buvo įtraukti visi 2005-2015 m. laikotarpiu užregistruoti šių ligų atvejai. Duomenys buvo analizuoti vietos, laiko ir gyventojų grupių atžvilgiu. Sergamumo tendencija tirta laužytos linijos regresijos (segmentinės regresijos) modeliu. Tai vienas iš netiesinės regresijos modelių. Tendencijai tirti buvo panaudota Joinpoint regresijos programa (v.4.2., JAV Nacionalinis vėžio institutas, 2015). Šia programa nustatyti statistiškai reikšmingi netiesinės tendencijos pokyčiai. Analizė pradedama esant minimaliam lūžio taškų skaičiui (vienos tiesės segmentas) ir nustatoma, ar 1 (2 tiesių segmentai), 2 (3 tiesių segmentai), 3 (4 tiesių segmentai) lūžio taškai yra statistiškai reikšmingi. Šie taškai panaudojami modeliui sudaryti. Galutinis regresijos modelis nustato statistiškai reikšmingus tendencijos pokyčius, vėliau apskaičiuojami metiniai tendencijos pokyčiai (procentais) pagal kiekvieno periodo segmentą, Fišerio (Fisher) tikslusis testas. Rezultatai. Ilgametėje sergamumo jersinioze dinamikoje Vilniaus mieste ir Lietuvoje stebimi reikšmingi tendencijos pokyčiai. 2005-2009 m. laikotarpiu stebima sergamumo didėjimo tendencija, o 2009-2015 m. sergamumas jersinioze mažėjo. Vilniaus apskrityje per visą 2005-2015 m. laikotarpį stebima sergamumo mažėjimo tendencija. Sergamumo struktūra pagal lytį skiriasi – vyrai turėjo didesnę riziką susirgti jersinioze nei moterys (Vilniaus apskrityje RS=1,50, 95 proc. P.I. 1,27; 1,81; Lietuvoje RS=1,99, 95 proc. P.I. 1,13; 1,28). Pagrindinė jersiniozės rizikos grupė – 0-3 m. amžiaus grupei priklausantys vaikai. Didžiausias sergamumas stebimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankančių vaikų grupėje. Analizuojamu laikotarpiu Vilniaus apskrityje buvo hospitalizuota 57,3 proc., visoje Lietuvoje – 69,2 proc. susirgusiųjų. Išvados. Nustatyti sergamumo jersinioze daugiametės dinamikos pokyčiai rodo skirtingą epideminio proceso pasireiškimo aktyvumą. Ilgametėje sergamumo jersinioze dinamikoje Vilniaus mieste ir Lietuvoje stebimi reikšmingi tendencijos pokyčiai: 2005-2009 m. laikotarpiu stebima sergamumo augimo tendencija, o 2009-2015 m. sergamumas jersinioze mažėjo. Vilniaus apskrityje visą 2005-2015 m. laikotarpį stebima sergamumo mažėjimo tendencija. Analizuotu laikotarpiu stebimi jersiniozės epidemiologinių dėsningumų pokyčiai gali būti susiję su tam tikrų rizikingų maisto produktų vartojimu, jų patekimo į rinką saugumo užtikrinimu bei tam tikrais pokyčiais epidemiologinės priežiūros sistemoje. Nors stebima sergamumo mažėjimo tendencija, jersiniozė išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač vaikų grupėje.
