Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nurodo gydytojų pareigą teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias šiuolaikinio mokslo lygį. Tai reiškia, kad gydytojas turi būti informuotas apie šiuolaikinio mokslo pasiekimus, jų pagrindu parengtas diagnostikos ir gydymo rekomendacijas ir įgyvendinti jas savo veikloje. Straipsnyje nagrinėjama, ar gydytojai informuoti apie naujausius mokslo pasiekimus, ar linkę naudoti jų pagrindu parengtas rekomendacijas, ar supranta savo teisinę atsakomybę už jų įgyvendinimą. Tyrimas atliktas ieškant naujų galimybių gerinti pacientams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tyrime dalyvavo 30 gydytojų, dirbančių vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje. Tyrimas išaiškino veiksnius, trukdančius gydytojams gauti visą informaciją apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus. Svarbiausias iš jų – daugelio apklaustųjų įsitikinimas, kad jiems nereikia susipažinti su šiuolaikinio mokslo pasiekimais, nes ir be to turi visas darbui reikalingas žinias. Gydytojų informuotumui dar trukdo laiko stygius, problemos gauti informaciją apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus, nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas. Tyrimas parodė, kad net ir būdami pakankamai informuoti apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus, daugelis gydytojų neapibrėžtam laikui atideda jų panaudojimą. Tai daroma pasitelkiant įvairius paaiškinimus, kuriais remiantis, naujausius mokslo pasiekimus taikys esant specialiam administraciniam leidimui ar atsiradus bendrajai jų naudojimo praktikai ir pan. Paaiškėjo, kad esant įstatymo reikalavimui taikyti naujausius mokslo pasiekimus, tam tikra gydytojų dalis neigia šio reikalavimo būtinybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo priemonės turi aprėpti naujausių mokslo pasiekimų taikymo vadybą.

Santrauka Profesinis standartas (aprašas) yra administracinės teisės dokumentas, kuris apima rekomendacijas (nurodymus), reglamentuojančius gydytojų veiksmus, diagnozuojant ir gydant atskirus susirgimus bei jų grupes.Teisinė šių rekomendacijų prigimtis yra prieštaringa. Iš vienos pusės, jos yra teisės normos. Rekomendacijos nevykdymas gali užtraukti gydytojo administracinę, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę. Iš kitos -šiose rekomendacijose paliepimas gydytojui išreiškiamas sąvokomis, kurios susiformavo medicinos praktikoje istoriškai ir nebūdingos teisės normoms apskritai ("indikuotina" ar "kontraindikuotina", "rekomenduojama" ar "nerekomenduojama", "gali būti naudinga", "turėtų būti atsižvelgta", "galėtų būti atsižvelgta" ir pan.) mokslinio pagrįstumo laipsnį (rekomendacijos klases). Parodoma, kad ir kiekvienos klasės viduje mokslinio pagrįstumo laipsnis tampa pagrindiniu kriterijumi, patikslinant ribą tarp rekomendacijos privalomumo ir gydytojo nuožiūros. Reikšminiai žodžiai: medicinos standartai, diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, teisinis sveikatos apsaugos kokybės reguliavimas, reikalavimai medicinos standartams, sveikatos apsaugos priežiūros paslaugų kokybė. ĮvadasMedicinos standartai (aprašai) -tai teisės dokumentai, kurie kreipia (reglamentuoja) gydytojo veiklą, jam sprendžiant atskiras (tai yra su tam tikru susirgimu ar kita sveikatos problema susietas) diagnostikos, klinikines, prevencijos ir pan. problemas 1 . Standartą sudaro normos (rekomendacijos), kurios reglamentuoja gydytojų veiksmus, diagnozuojant, gydant, įspėjant atskirus susirgimus bei jų grupes 2 . Medicinos rekomendacijos, kaip ir visos teisės normos, įteisinamos įstatymo numatyta tvarka. Lietuvoje medicinos standartai įteisinami Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ir skelbiami "Valstybės žiniose". Specialus sveikatos apsaugos ministro įsakymas papildomai nustato, kokių kitų (specialių ministro įsakymu nepatvirtintų) medicinos standartų turi laikytis gydytojas savo veikloje. Įsakyme nurodoma, kad "tais atvejais, kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų metodikų ar tvarkos aprašų, rekomenduojama vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentais arba tarptautinių gydytojų profesinių draugijų 1 Justickis, V. ; Saladis, T. Medicinos standartai administracinės teisės sistemoje. Socialinių mokslų studijos. 2012, 4: 1063. 2 Reikia pažymėti, kad terminas "gydytojo profesinis standartas" dar nėra galutinai nusistovėjęs. Žr. Justickis, V.; Saladis, T., supra note 1, p. 1063-1083.

Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pacientų griuvimų šalies ligoninėse patirtį, nuomonę dėl griuvimų priežasčių ir rizikos veiksnių, prevencijos galimybių bei jų patirties ir nuomonės pokyčius. Tęstinis tyrimas vykdytas 2011-2012 m. ir 2016-2017 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Apklausti 289 griuvimų patirtį įvairiose šalies ligoninėse turintys pacientai. Naudotas šiam tikslui sudarytas klausimynas. Išskirtos dvi pacientų grupės su didesne ir mažesne griuvimų patirtimis. Tirta griuvimų priežastys, rizikos veiksniai, prevencijos krypčių ir priemonių taikymo galimybės ir jų veiksmingumas. Išvados. Pacientų išsilavinimas, lytis bei gyvenamoji vieta esminės įtakos pacientų griuvimų dažniui neturėjo, išskyrus amžių, kuris turėjo įtakos pacientų griuvimams dėl eisenos ir pusiausvyros sutrikimų, galvos svaigimo (vyresnio amžiaus pacientai dėl šių priežasčių griuvimus patyrė dažniau). Per penkerius metus dažniausios pacientų griuvimų Lietuvos ligoninėse priežastys nepasikeitė ir, jų nuomone, tai galvos svaigimas, pusiausvyros bei eisenos sutrikimai. Dažniausi pacientų griuvimų ligoninėse rizikos veiksniai, apklaustųjų nuomone, yra sutrikusi judėjimo ir atramos sistema, nervų sistemos sutrikimai, buvę griuvimai praeityje, psichologinės priežastys. Pacientai, turintys didesnę griuvimų ligoninėse patirtį, dažniau patiria griuvimus, labiau akcentuoja visų rizikos veiksnių įtaką griuvimams. Pacientai, nepriklausomai nuo jų griuvimų ligoninėse patirties, teigiamai vertino visas griuvimų prevencijos priemones, nurodydami, kad visos jos Lietuvos ligoninėse buvo taikomos. Veiksmingesnėmis griuvimų prevencijos priemonėmis pacientai įvardijo jų ir jų artimųjų mokymą bei instruktavimą, aplinkos sutvarkymą, bendravimą ir patarimus.

Raktažodžiai: valdymo sprendimai, vadovavimo kokybė, veiklos vertinimas, veiklos veiksmingumas. SantraukaStraipsnyje nagrinėjama valdymo sprendimų įtaka naujo tipo specializuotosios ligoninės, sujungimo būdu įsteigtos orientuojantis į sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo modelį, raidai. Ligoninės raida siejama su veiklos analize, veiksmingumo vertinimu, naujų vadybos priemonių taikymu. Atsižvelgiama į pagrindinių veiklos rodiklių (pacientų skaičius, lovų skaičius, lovos užimtumas, lovos apyvarta, vidutinė gydymo trukmė) atitiktį restruktūrizavimo strategijos siekinius nuo ligoninės įstei-gimo 2003 m. iki integracijos į Vilniaus universiteto ligoninę Santariškių klinikas (toliau -VUL SK) ir VUL SK sudėtyje. Siūlomos į procesus orientuotos veiklos veiksmingumo ir vadovavimo kokybės vertinimo priemonės. Įvadas

Tyrimo tikslas. Užsibrėžta įvertinti jersiniozės epi­demiologinius dėsningumus Vilniaus mieste, Vil­niaus apskrityje ir Lietuvoje. Medžiaga ir metodai. Sergamumo jersinioze duomenys surinkti iš statisti­nių ataskaitos formų. Papildoma informacija gauta iš Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinės sis­temos. Analizuojant sergamumą jersinioze Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje ir Lietuvoje, buvo įtraukti visi 2005-2015 m. laikotarpiu užregistruoti šių ligų atvejai. Duomenys buvo analizuoti vietos, laiko ir gy­ventojų grupių atžvilgiu. Sergamumo tendencija tirta laužytos linijos regresijos (segmentinės regresijos) modeliu. Tai vienas iš netiesinės regresijos modelių. Tendencijai tirti buvo panaudota Joinpoint regresijos programa (v.4.2., JAV Nacionalinis vėžio institutas, 2015). Šia programa nustatyti statistiškai reikšmingi netiesinės tendencijos pokyčiai. Analizė pradedama esant minimaliam lūžio taškų skaičiui (vienos tiesės segmentas) ir nustatoma, ar 1 (2 tiesių segmentai), 2 (3 tiesių segmentai), 3 (4 tiesių segmentai) lūžio taškai yra statistiškai reikšmingi. Šie taškai panaudo­jami modeliui sudaryti. Galutinis regresijos modelis nustato statistiškai reikšmingus tendencijos pokyčius, vėliau apskaičiuojami metiniai tendencijos pokyčiai (procentais) pagal kiekvieno periodo segmentą, Fi­šerio (Fisher) tikslusis testas. Rezultatai. Ilgametėje sergamumo jersinioze dinamikoje Vilniaus mieste ir Lietuvoje stebimi reikšmingi tendencijos pokyčiai. 2005-2009 m. laikotarpiu stebima sergamumo didė­jimo tendencija, o 2009-2015 m. sergamumas jersi­nioze mažėjo. Vilniaus apskrityje per visą 2005-2015 m. laikotarpį stebima sergamumo mažėjimo tenden­cija. Sergamumo struktūra pagal lytį skiriasi – vyrai turėjo didesnę riziką susirgti jersinioze nei moterys (Vilniaus apskrityje RS=1,50, 95 proc. P.I. 1,27; 1,81; Lietuvoje RS=1,99, 95 proc. P.I. 1,13; 1,28). Pagrin­dinė jersiniozės rizikos grupė – 0-3 m. amžiaus gru­pei priklausantys vaikai. Didžiausias sergamumas stebimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankančių vaikų grupėje. Analizuojamu laikotarpiu Vilniaus apskrityje buvo hospitalizuota 57,3 proc., visoje Lie­tuvoje – 69,2 proc. susirgusiųjų. Išvados. Nustatyti sergamumo jersinioze daugiametės dinamikos poky­čiai rodo skirtingą epideminio proceso pasireiškimo aktyvumą. Ilgametėje sergamumo jersinioze dinami­koje Vilniaus mieste ir Lietuvoje stebimi reikšmingi tendencijos pokyčiai: 2005-2009 m. laikotarpiu ste­bima sergamumo augimo tendencija, o 2009-2015 m. sergamumas jersinioze mažėjo. Vilniaus apskrityje visą 2005-2015 m. laikotarpį stebima sergamumo mažėjimo tendencija. Analizuotu laikotarpiu stebimi jersiniozės epidemiologinių dėsningumų pokyčiai gali būti susiję su tam tikrų rizikingų maisto produktų vartojimu, jų patekimo į rinką saugumo užtikrinimu bei tam tikrais pokyčiais epidemiologinės priežiūros sistemoje. Nors stebima sergamumo mažėjimo ten­dencija, jersiniozė išlieka svarbi visuomenės sveika­tos problema, ypač vaikų grupėje.