Tyrimo tikslas. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvensenos įpročius ir su gyvenimo kokybe susijusius veiksnius.Tyrimometodai.Tyrimo tipas –momentinis. Tyrimometu buvo atlikta vienmomentinė anketinė tiriamųjų apklausa. Tyrime dalyvavo 105 asmenys, kurie serga 2 tipoCD ir gydosi Lietuvos sveikatosmokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau –Kauno klinikos) Šeimosmedicinos klinikoje.Atsako dažnis – 100 proc. Tyrimo klausimyną sudaro dvi dalys. Pirma dalis: sociodemografiniai, gyvensenos įpročiai, ligos duomenys; antra dalis – ADDQoL19 klausimynas, vertinantis su cukriniu diabetu susijusią gyvenimo kokybę. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 105 asmenys, 55 vyrai ir 50 moterų. Dauguma apklaustųjų (40,0 proc.) buvo vyresni nei 65 metų. Daugiau nei pusei apklaustųjų (53,3 proc.) buvo diagnozuotas nutukimas. 15,2 proc. respondentų rūkė, 76,2 proc. vartojo alkoholį. 46,2 proc. respondentų paskutinis HbA1c rezultatas buvo <7. Per savaitę 44,8 proc. respondentų dažniausiai fizine veikla užsiimdavo 3–4 kartus, 46,7 proc. dažniausiai būdavo fiziškai aktyvūs >2 val. Daugiau nei du trečdaliai respondentų (77,1 proc.) atsakė, kad, susirgus CD, pakito mitybos įpročiai. Sergantieji 2 tipoCD savo dabartinę gyvenimo kokybę įvertino pakankamai negatyviai (vidurkis – 0,457 (SN – 0,855, reikšmės -3 – +3)). Liga didžiausią neigiamą įtaką turėjo šioms sergančiųjų gyvenimo sritims: „seksualinis gyvenimas“ ir „laisvė valgyti, ką nori“, omažiausiai šioms sritims: „draugystė ir socialinis gyvenimas“. Įvertinus veiksnius, susijusius su tiriamųjų gyvenimo kokybe, nustatyta, kad gyvenimo kokybė buvo geresnė asmenų, kurių amžius buvo daugiau nei 65 metai (p=0,003), segančių mažiau nei dviem gretutinėmis ligomis (p=0,006), neturinčių lėtinių CD komplikacijų (p=0,001), bei esant gerai ligos kontrolei (HbA1c <7) (p=0,02). Geresnė gyvenimo kokybė buvo asmenų, kurie nerūkė (p>0,001), buvo fiziškai aktyvūs (p>0,001) ir jų fizinis aktyvumas buvo ne trumpesnis nei 1 val. per savaitę (p=0,001) bei asmenų, kurie bandė sumažinti kūno svorį (p>0,001) ir jiems pavyko, taip pat tų, kurių svorismažėjo per pastaruosius 12mėn. (p>0,001). Išvados.Daugiau nei pusei apklaustųjų buvo diagnozuotas nutukimas. Dažniausios lėtinės ligos buvo arterinė hipertenzija, stuburo ir sąnarių, akių ligos. Diabetinė retinopatija, nefropatija ir neuropatija buvo dažniausios CD komplikacijos vyrų ir moterų grupėse. Įvertinus paskutinį HbA1c rezultatą, nustatyta, kad pusės respondentų CD buvo gerai kontroliuojamas. Kiekvieną savaitę fizine veikla užsiima du trečdaliai respondentų.Dauguma respondentų per pastaruosius 12mėn. vartojamažiau riebalų, druskos, cukraus, valgo reguliariau, vartoja daugiau daržovių. Sergantieji 2 tipo CD savo dabartinę gyvenimo kokybę įvertino pakankamai negatyviai. Liga labiausiai neigiamai paveikė šias sergančiųjų gyvenimo sritis: „seksualinis gyvenimas“ ir „laisvė valgyti, ką nori“, omažiausiai šias sritis: „draugystė ir socialinis gyvenimas“. Gyvensenos įpročiai ir jų pokyčiai buvo susiję su geresne gyvenimo kokybe.