No abstract

Summary. Pseudomonas aeruginosa is one of the most common nonfermenting aerobic gramnegative microorganisms identified in clinical specimens of hospitalized patients. The emergence of multidrug-resistant (MDR) Pseudomonas

No abstract

The aim of the study was to evaluate the prevalence of health care-associated infections, risk factors, and antimicrobial use. Material and Methods. The study was carried out as a point-prevalence study in acute care wards, i.e., intensive care, surgical, and medical wards, at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos in April 2010. The study variables included the patient’s general data, indwelling devices, surgery, infection and its microbiological investigation, and antimicrobial use. All the variables that were logically related or had a P value of <0.25 in the univariate analysis were included in the stepwise logistic regression in order to study the factors potentially associated with health careassociated infections. Results. A total of 731 patients were surveyed. The overall prevalence rate of health care-associated infections was 3.8%. The prevalence of health care-associated infections differed by hospital wards (range 0.0%–19.2%). The lower respiratory tract (32.2%), urinary tract (28.5%), and surgical site infections (32.1%) were the most common health care-associated infections. Moreover, 89.3% of the cases of health care-associated infections were microbiologically investigated. Staphylococcus aureus (28.6%) and Escherichia coli (19.1%) were the most frequently isolated microorganisms. The use of one or more invasive devices was recorded in 332 patients (45.4%). Of the surveyed patients, 20.2% received antimicrobial agents. The most commonly prescribed antimicrobial agents were fluoroquinolones (21.1%), broad-spectrum penicillins (19.1%), and first- or second-generation cephalosporins (18.6%). Conclusions. The prevalence of health care-associated infections was found to be similar to the reported overall prevalence rate of health care-associated infections in acute care hospitals in Lithuania.

ĮvadasMedicinos darbuotojų profesiniai ir biologiniai rizikos veiksniai: sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sąlytis su kito asmens krauju, jo komponentais ir kitais potencialiai infekuotais žmogaus organizmo skysčiais, audiniais ir t. t. Medicinos darbuotojai dėl kasdienio kontakto su žmogaus organizmo biologiniais skysčiais priskiriami didžiausios biologinių veiksnių rizikos grupei (1). Profesinė darbuotojo ekspozicija biologiniais skysčiais -tai darbuotojų gleivinių ir odos sąlytis su krauju ar kitais skysčiais. Mikrotrauma -tai susižeidimas naudotais aštriais instrumentais, aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ar biologiniais skysčiais (2). Ekspozicijos biologiniais skysčiais ir mikrotraumų rizika yra susijusi su infekcijomis, plintančio-mis krauju: hepatito B virusu (HBV), hepatito C virusu (HCV), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), herpetiniais virusais, sifiliu, tuberkulioze ir kt. (3).Žmogaus imunodeficito (ŽIV), hepatitų B ir C virusinės infekcinės ligos, plintančios krauju, atsiradus odos ir gleivinių pažeidimams, vis dažniau tampa medicinos darbuotojų profesinio sergamumo (užsikrėti-mo) priežastimi (4). Užsikrėtimo šiomis ligomis rizika labai įvairi ir priklauso nuo užkrato kiekio, perdavimo būdo, mikroorganizmo jautrumo aplinkos veiksniams ir cheminėms medžiagoms, pačių virusų virulentiš-kumo, jų paplitimo populiacijoje, darbuotojo imuninės sistemos stiprumo, susižalojimo gylio, laikotarpio nuo susižalojimo iki žaizdos antiseptikos bei profilaktikos priemonių naudojimo po mikrotraumos ar ekspozicijos (5, 6). Vienas pagrindinių ir pirminių būdų, kuriais sveikatos priežiūros darbuotojai užsikrečia krauju plintančiomis infekcijomis, yra poodiniai pažeidimai tuščia-viduriais kraujo pripildytais aštriais instrumentais. Tyrimų duomenimis, Europoje adatomis susižalojama milijoną kartų per metus (7,8). HBV infekcija yra vienas pavojingiausių medicinos darbuotojų profesi-