Little is known about intergeneration effects on mental health in the families of survivors of political oppression of communist regime in Central and Eastern Europe. We aimed to explore post-traumatic stress in the second generation of the Lithuanian survivors of political violence, and analyze links between parental and adult offsprings’ sense of coherence in the families exposed to political violence during the oppressive communist regime in Lithuania. A total of 110 matched pairs of communist regime political violence survivors (mean age = 73.22 years) and their adult offspring (mean age = 44.65 years) participated in this study. Life-time traumatic experiences and sense of coherence were measured in both parents and their offspring. Post-traumatic stress symptoms were assessed in the second generation of survivors. We found a high vulnerability in the second generation of the Lithuanian families of political violence survivors, with a 29% of probable PTSD in the second generation based on self-report measures. A significant positive correlation between parental and adult offsprings’ sense of coherence was found. Post-traumatic stress symptoms were associated negatively with a sense of coherence in the second generation. Our study indicates the links between parental and the second generation’s sense of coherence in the families of survivors of political violence. The study raises broader questions about the intergenerational aspects of resilience. Further studies are needed to explore the links between parental and child sense of coherence in other samples.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokio amžiaus, lyties ir kokius psichikos sutrikimus turintys VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) pacientai dažniau išgyvena savižudybės krizes, ar pandemija padažnino savižudybės krizes ir kokios grupės buvo labiausiai paveiktos. Tyrimo imtis – visi RVPL pacientai, kuriems nuo 2019 m. I ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio buvo atliktas savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas (N = 1323; amžius: nuo 10 iki 91 m., vid. 37,61 m.; 51,8 % vyrų ir 48,2 % moterų). Nustatyta, kad moterų imtyje savižudybės krizė dažniausiai pasitaiko 10–19 m. amžiaus, vėliau dažnis pastoviai mažėja; vyrų imtyje savižudybių krizių dažnis didėja nuo 10–19 m., pasiekia piką 30–39 m. amžiaus, o vėliau mažėja. Rečiausiai savižudybės krizes išgyvena 80> m. vyrai. Moterų imtyje savižudybės krizė dažniausia tarp pacienčių, kurių pagrindinė diagnozė yra šizofrenijos spektro sutrikimas; vyrų imtyje – asmenybės sutrikimas. Daugiau nei pusei savižudybės krizę išgyvenančių pacientų diagnozuotas sutrikimas dėl psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimo. Dažniausia sutrikimų kombinacija – sutrikimas dėl PAM vartojimo kartu su asmenybės sutrikimu, ypač 20–49 m. amžiaus vyrų grupėje. Potrauminio streso sutrikimo diagnozė nustatoma ypač retai (0,5% atvejų). Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. I ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio) bendrasis savižudybių krizių dažnis nepakito, tačiau nustatyti pokyčiai atskirose grupėse: daugėja savižudybių krizių 30–39 m. ir 80> m. vyrų grupėse, tarp vyrų, kuriems nustatyti sutrikimai dėl PAM vartojimo ir organiniai psichikos sutrikimai; ir 70–79 m. moterų grupėje.