Raktažodžiai: prognostinis veiksnys, kortikosteroidai, intratimpaninės injekcijos, ūžesys, ūminis idiopatinis neurosensorinis klausos pažeidimas. SantraukaTikslas: įvertinti ūminio idiopatinio neurosensorinio klausos pažeidimo galimus prognostinius veiksnius ir išanalizuoti jų įtaką klausos rezultatams. Tyrimo medžiaga ir metodai. Į šį prospektyvinį, randomizuotą tyrimą įtraukti 202 pacientai, sergantys ūminiu idiopatiniu neurosensoriniu klausos pažeidi-mu (ŪINKP), kurie buvo gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centre 2011 m. rugpjūčio -2013m. birželio mėn. dėl vienpusio skirtingo laipsnio klausos pablogėjimo, atsiradusio 72 valandų laikotarpiu (per 3 paras), kai audiogramoje nustatytas klausos praradimas ne mažiau kaip 30dB, bent 3 skirtinguose dažniuose. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: I -sisteminis gydymas kortikosteroidais. II -sisteminis gydymas kortikosteroidais ir intratimpaninės injekcijos. Pacientams buvo atlikta toninė -ribinė audiograma : prieš gydymą ir 30 dienų po gydymo. Klausos pokyčiai buvo vertinti šiuo būdu : "klausos pagerėjimas" -kai klausos vidurkis padidėjo 10dB ir daugiau toninėje-ribinėje audiogramoje. Siekiant įvertinti papildomų veiksnių poveikį klausos pagerėjimui, buvo sudaryti daugiaveiksnės tiesinės žingsninės regresijos modeliai. Veiksnys, galbūt turintis įtakos klausos pagerėjimui, buvo įtraukia-mas į regresijos lygtį, jeigu jo reikšmingumas neviršijo 0,05. Į galutinę regresinę lygtį buvo įtrauk-ti šie veiksniai: paskirtas gydymas, klausos netekimo lygis pirmos apžiūros metu, kreipimosi laikas ir pradėtas gydymas per artimiausias 2 paras, amžius, stresinė būklė, klausos netekimo laikas, virusinės ligos, traumos, ausies pilnumo jausmas.Rezultatai. Tiesinės regresinės analizės metodu nustatyta, kad tiriamieji veiksniai : paskirtas kombinuotas gydymas (sisteminis kortikosteroidas ir intratimpaninės kortikosteroido injekcijos), klausos netekimo lygis pirmos apžiūros metu, kreipimosi laikas ir pradėtas gydymas per artimiausias 2 paras, amžius, stresinė būklė, sezonas, kai atsirado klausos netekimas, virusinės ligos, traumos(akustinės ar vibracinės), ūžesys, ausies pilnumo jausmas -yra tarpusavyje nepriklausomi ir svarbūs klausos netekimo gydymo prognozę lemiantys veiksniai.Išvados. Paskirtas gydymo metodas, klausos netekimo lygis pirmos apžiūros metu, kreipimosi laikas ir pradėtas gydymas per artimiausias 2 paras, amžius, stresinė būklė, sezonas, kai atsirado klausos netekimas, virusinės ligos, traumos (akustinės ar vibracinės), ausies pilnumo jausmas -yra tarpusavyje nepriklausomi ir svarbūs ŪINKP gydymo prognozę lemiantys veiksniai. Lytis, profesija, galvos svaigimas, rūkymo įpročiai, otologinė bei šei-mos anamnezė, cukrinis diabetas, kraujagyslių anomalijos, osteochondrozė nėra ŪINKP gydymo prognozę lemiantys veiksniai. Atsižvelgiant į ŪINKP prognostinius faktorius galime numatyti ligos eigą, klausos pagerėjimo prognozę. ĮvadasŪminis idiopatinis neurosensorinis klausos pažeidimas (ŪINKP) -tai vidinės ausies liga (dažnis 5 ...

We report a clinical case of an extremely rare neuroendocrine tumor of the right middle ear (MeNET) that recurred after 13 years with a local extension into the right temporal fossa. In the current medical literature, there are approximately 150 cases of MeNETs and even fewer cases with more than 10 years of follow-up, recurrence, and intracranial tumor progression. Therefore, we believe that this paper can make an important contribution to the existing and future knowledge about this disease. The purpose of this article is to present our experience in treating such a rare neoplasm in a 35-year-old woman. The patient initially complained of worsening hearing in her right ear over the past year. The final diagnosis was made based on the findings of computed tomography (CT), magnetic resonance imaging (MRI), and histological and immunohistochemical evaluation of excisional biopsies of the original and recurrent tumors. The primary tumor masses were removed with clear resection margins, and the ossicular chain was reconstructed. The patient has been monitored clinically and radiologically with temporal bone CTs every year and MRIs three times in general since then. A postoperative audiogram showed remaining mixed hearing loss in the right ear that eventually worsened as the tumor grew. Tumor recurrence and progression after 156 months (13 years) were seen on CT and MRI, requiring further treatment. After resection of the recurrent tumor, paresis of the right facial nerve developed, which was treated with dexamethasone. The surgical treatment caused the initial symptoms to disappear, but the facial nerve paresis persisted with mild functional improvement. The patient is not receiving adjuvant radiotherapy and is being monitored closely because the tumor may recur in the future.