BACKGROUND Determining if paraclinoid aneurysms are intradural or extradural is critical for surgical planning. OBJECTIVE To create an easily reproducible diagnostic method based on bony anatomy that precisely locates the distal dural ring (DDR) to determine the position of paraclinoid aneurysms as intradural, transitional, or extradural. METHODS Bilateral anatomic dissections of 10 cadaveric heads (20 sides) were performed to evaluate DDR anatomy. We observed a plane that reflects the position of the DDR passes through 4 bony landmarks: 1) The anterior clinoid-internal carotid artery intersection, 2) the optic strut, 3) the optico-carotid elevation, and 4) the base of the posterior clinoid process. This landmark-based plane can thus define the location of the DDR using 3-dimensional computed tomography angiography (CTA). This was confirmed in 27 surgical patients with intradural/transitional aneurysms and 7 patients with extradural aneurysms confirmed with magnetic resonance imaging (MRI). The DDR plane method easily classified aneurysm locations as intradural (above the DDR plane), extradural (below the DDR plane), or transitional (the DDR plane crosses the aneurysm). The aneurysm's location was subsequently confirmed intraoperatively or with MRI. RESULTS The DDR plane method determined if paraclinoid aneurysms were intradural, transitional, or extradural in all 34 cases examined. The visibility of the anatomic features that define the DDR plane was also verified in 82% to 89% of CTA images from 100 patients. CONCLUSION The DDR plane method provides a useful diagnostic tool to evaluate the position of the DDR and determine the anatomic location of paraclinoid aneurysms.

Sinking skin flap syndrome is a rare complication following decompressive craniectomy. The pathogenesis is based on disturbed cerebral autoregulation and as a consequence dicreased CBF and cerebral metabolism. This results in neurologic disturbances, i. e. mental changes and focal deficits. The authors present the patient who developed the motor trephine syndrome after decompressive craniectomy following complicated giant posterior cerebral artery aneurysm clipping.

Efektyviausi plyšusių intrakranijinių aneurizmų gydymo būdai yra chirurginis klipsavimas ir endovaskulinis kodavimas. Taikant endovaskulinį gydymą, ankstyvų mirčių ir komplikacijų tikimybė yra mažesnė, ypač užpakalinės cirkuliacijos aneurizmų atveju, tačiau išlieka didelė aneurizmos rekanalizacijos ir plyšimo rizika, todėl indikuotinas ilgalaikis stebėjimas. Tuo tarpu klipsavimo ilgalaikė nauda yra labai svarbi jaunesnio amžiaus pacientams ir tam tikrais atvejais yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas. Aneurizmos intervencinį gydymą rekomenduojama atlikti kiek galima anksčiau. Siekiant išvengti komplikacijų, visiems pacientams, patyrusiems spontaninę subarachnoidinę hemoragiją (SAH), rekomenduojama kasdien ar kas antrą dieną atlikti transkranijinę doplerografiją, o galvos kompiuterinę tomografiją, kompiuterinės tomografijos angiografiją (KTA), kompiuterinės tomografijos perfuziją ar skaitmeninę subtrakcinę angiografiją – hospitalizavimo dieną, 3-5 dieną ir 7-10 dieną. Vėlyvos smegenų išemijos prevencijai rekomenduojama skirti nimodipiną ir palaikyti euvolemiją, skiriant izotoninius kristaloidinius tirpalus. Įvykus vazospazmui, rekomenduojama palaikyti euvoleminę indukuotą hipertenziją ir tam tikrais atvejais taikyti endovaskulinį gydymą intraarteriniais vazodilatatoriais ar (ir) angioplastiką. Neplyšusių intrakranijinių aneurizmų gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo natūralios ligos eigos ir plyšimo rizikos, kurią galima įvertinti naudojantis įvairiomis skalėmis. Parinkus stebėjimo taktiką, siūloma kartoti KTA ar magnetinio rezonanso tomografijos angiografiją (MRA) po 6-12 mėnesių nuo aneurizmos nustatymo ir vertinti pokyčius dinamikoje. KTA ir MRA taip pat rekomenduojamos asmenims, turintiems 2 ar daugiau šeimos narių, kuriems nustatyta neplyšusių intrakranijinių aneurizmų ar diagnozuota SAH bei esant kitiems rizikos veiksniams. Pacientams, kuriems atsitiktinai aptikta besimptomė neplyšusi aneurizma, rekomenduojama mesti rūkyti, periodiškai matuoti kraujospūdį ir vengti sunkių svorių kėlimo.

No abstract