Sveikatos priežiūros sistemai pritaikytos informacinės technologijos vadinamos sveikatos informacinėmis tech­nologijomis. Pagrindinė jų įtraukimo į sveikatos priežiū­ros sistemą priežastis − sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimas. Informacinių technologijų nau­dojimas sudaro prielaidas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams kaupti standartizuotus sveikatos duomenis ir juos panaudoti pacientų sveikatos priežiūrai bei komu­nikacijai tarp įvairių sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros lygių, tarp jų ir įgyvendinant svar­biausius slaugos darbo principus. Tyrimo tikslas – nustatyti informacinių technologijų nau­dojimo sąsajas su slaugos kokybe teoriniu aspektu. Tyrimo metodika. Pasirinktas tyrimo tipas – tiriamoji apžvalga. Mokslinės publikacijos buvo ieškomos bei atrinktos duomenų bazėje PubMed ir mokslinės informa­cijos paieškos sistemoje Google Scholar pagal nagrinė­jamą tyrimo temą. Taikant visus atrankos kriterijus pagal paieškos sąvokas, rasti 98 straipsniai. Pagal pavadinimus atrinktos 67 publikacijos, iš kurių 36 buvo atmestos, nes jų santraukų turinys neatitiko temos. Pašalinus 11 du­blikatų, buvo analizuojamas viso teksto straipsnių tin­kamumas, kuriuos perskaičius, 15 viso teksto straipsnių neatitiko nagrinėjamos temos. Atmesti straipsniai nebuvo įtraukti. Tolesnei straipsnių analizei buvo atrinktos 5 viso teksto publikacijos, atitinkančios tyrimo temą. Rezultatai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė tei­giamą ir neigiamą informacinių technologijų naudojimo sąsajos su slaugos kokybe pasireiškimą įvairiose dimen­sijose: slaugytojo darbo laiko valdymo, medicininės do­kumentacijos pildymo, pacientų saugos, medicininių klaidų mažinimo, klinikinių rekomendacijų naudojimo, slaugytojų kompetencijų ir klinikinių įgūdžių gerinimo. Mokslinėse publikacijose pastebima, kad vis dar nėra aiš­kios informacinių technologijų naudojimo klasifikacijos pagal sritis ir kaip informacinių technologijų naudojimas galėtų pagerinti slaugos kokybę.

Didžiausiai plaštakų kontaktinio dermatito rizikos grupei priklauso anestezijos ir intensyviosios terapijos (AIT) slaugytojai, nes jų darbas, siekiant išvengti hospitalinių infekcijų, reikalauja dažnos rankų higienos ir ilgalaikio medicininių pirštinių mūvėjimo. Tyrimo tikslas – išana­lizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų su darbu susijusio plaštakų kontaktinio dermatito požy­mių paplitimą ir prevenciją. Atlikta mokslinės literatūros analizė. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimo priemonė parengta remiantis standar­tizuotu Šiaurės šalių profesinių odos ligų ir jų poveikio tyrimo klausimynu (angl. Nordic Occupational Skin Quastionnaire). Tyrimo priemonės patikimumui nustatyti įvertintas klausimyno vidinis nuoseklumas (Cronbach α = 0,867). Tiriamųjų imtis formuota taikant netikimybinį (tikslinį) atrankos būdą. Į tyrimą įtraukti AIT slaugyto­jai. Tyrimas vykdytas nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. kovo mėnesio. Atlikta statistinė duomenų analizė. Skirtumai tarp grupių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai parodė AIT slaugytojų plaštakų kontaktinio dermatito riziką dėl jų darbe dažnos rankų higienos ir ilgą laiką mūvimų pirštinių. Dažniausi su darbu susijusio plaštakų kontaktinio dermatito požy­miai: odos paraudimas, sausumas, pleiskanojimas, įtrū­kimai, skilinėjimas, deginimas, perštėjimas, skausmin­gumas. Nustatyta, kad nutraukus dirginančiųjų medžiagų poveikį (laisvalaikio metu), tiriamųjų plaštakų odos būklė pagerėja. Vyresniojo amžiaus tiriamieji dažniau rankas dezinfekuoja (daugiau nei 20 kartų per darbo pamainą), nei plauna, pirštines mūvi ilgiau, nei jaunesnio amžiaus respondentai. Labiausiai plaštakų odą dirgina lateksi­nės pirštinės su talku. Jaunesniojo amžiaus tiriamieji dažniau rankas plauna (dažniausiai 7-10 kartų per darbo pamainą), nei dezinfekuoja. Rankų odos priežiūrai ar pa­jutę pradinius plaštakų kontaktinio dermatito požymius, respondentai darbe dažniausiai (2 -3 kartus per pamainą) naudoja drėkinamuosius kremus. Svarbios prevencinės priemonės, kurios labiausiai padėtų sumažinti plaštakų kontaktinio dermatito požymių darbe atsiradimą, yra me­dicininių pirštinių mūvėjimo trukmės mažinimas, dirbant su odą dirginančiomis (dezinfekcinėmis) medžiagomis. Kiekvieną kartą nusiplovus rankas, rekomenduojama naudoti rankų kremus, nemūvėti pirštinių, kai tam nėra indikacijų.

Straipsnis pateiktas 2014 m. lapkričio 5 d., parengtas spausdinti 2015 m. gegužės 28 d. Santrauka. Darbo laiko sveikatos priežiūros sektoriuje teisinio reguliavimo problematika egzistuoja jau seniai. Dėl įvairiausių priežasčių medikai nesilaiko nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų darbo laiko normų. Jie dirba viršvalandžius, kurie įforminami kaip papildomas darbas ir už kuriuos nėra mokama pagal teisės aktų nuostatas. Siekiant, kad būtų įgyvendinamos darbo laiko sveikatos priežiūros sektoriuje normos, būtina atsižvelgti į vykstančius globalizacijos procesus, sveikatos priežiūros paslaugų specifiką, medikų poreikį bei jų darbo apmokėjimą.Šiame straipsnyje apžvelgiamos diferencijuoto sveikatos priežiūros darbuotojų darbo laiko reglamentavimo priežastys, sutrumpinto darbo laiko, šios srities darbo santykių daugeto reikšmė ir problematika.Reikšminiai žodžiai: sveikatos priežiūros specialistai, darbo laikas, viršvalandžiai, sutrumpintas darbo laikas, darbo sutarčių daugetas, darbo organizavimas, opt-out. 1 Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. Valstybės žinios, 1998, Nr. 112-3099.