SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: inkstai, pielonefritas, vaizdiniai tyrimai. Pielonefritas -dažna ir pavojinga inkstų liga. Tai yra infekcinis intersticinio inkstų audinio, kanalėlių, dažnai ir taurelių bei geldelių uždegimas. Jei nėra aiškių predisponuojančių veiksnių (anomalijų, akmenų), pielonefritas vadinamas pirminiu, jei jų yra -antriniu. Pagal eigą skirstomas į ūminį ir lėtinį. Lėtiniu pielonefritu vadinamas ilgai (6 mėnesius ar ilgiau) trunkantis uždegimas, kai yra priežasčių (inkstų anomalijų, akmenų), dėl kurių uždegimas negali liautis. Visi ūminiai inkstų pažeidimai, kurie sutrikdo jų funkciją ir gali pasibaigti nefrektomija, turi būti kuo greičiau diagnozuoti ir pradėti gydyti. Tobulėjant diagnostikai ir gydymo metodams, padaugėjo inkstų išsaugojimo galimybių, dažniau pasirenkama konservatyvaus gydymo strategija, atsisakant chirurginių intervencijų -tai pagreitina visišką pasveikimą pacientų, kuriems pažeisti inkstai. Dėl to labai svarbu greitai ir tiksliai nustatyti inkstų pažeidimo laipsnį, pasitelkiant į pagalbą radiologinius tyrimus, kurie per pastaruosius dešimtmečius labai patobulėjo. Nagrinėjamoje užsienio autorių literatūroje pateikiama kone viena nuomonė, kad inkstų kompiuterinės tomografijos tyrimas yra optimalus tiksliausiai pielonefrito diagnostikai, nes parodo galimas komplikacijas ir gretutines patologijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausius radiologinius radinius sergant ūminiu ir lėtiniu pielonefritu, aptarsime vaizdinių tyrimų reikšmę. Aprašomos patologijos iliustruojamos pavyzdžiais iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų radiologinių vaizdų archyvų.