this paper was carried out as part of the Evaluation network delivering policy analysis on the performance of Cohesion policy 2007-2013 (EvalNet) see: http://ec.europa.eu/regional_policy/information/evaluations/index_en.cfm#1. The work involved analysis of official documents, evaluation studies, etc. In addition interviews were carried out in 2012 in Estonia, Latvia and in Lithuania with policy-makers, representatives of managing authorities, banks and other financial intermediaries. For detailed country reports see Kalvet (2012), Maniokas and Miseliuniene (2012), Vanags and Moore (2012).

No abstract

This article re-conceptualizes Europeanization with a development theory based approach to assess changes in Lithuania after

Straipsnio objektas yra pokyčiai Lietuvoje ir jų vertinimas iš visuomenės ir elito perspektyvos. Todėl pirmojoje dalyje, naudojantis pokyčius ekonomikos, visuomenės ir valdymo srityse fiksuojančiais įvairiais rodikliais ir indeksais, yra apibūdinami pagrindiniai bendrieji pokyčiai Lietuvoje 2004–2014 m. Jie rodo sparčią Lietuvos ekonominę konvergenciją su Europos Sąjunga, didesnę aukštąjį ir vidurinį išsimokslinimą įgijusių Lietuvos gyventojų dalį ir pailgėjusius sveiko gyvenimo metus, tačiau taip pat stagnaciją daugumos struktūrinių ilgalaikę pažangą lemiančių rodiklių atžvilgiu. Straipsnyje taip pat nagrinėjama paskutinio dešimtmečio viešosios politikos kaita ir jos pokyčių šaltiniai. Daroma išvada, jog, nepaisant galimybių po 2004 m. nacionalizuoti viešosios politikos darbotvarkę, joje ir toliau svarbią vietą užima ES klausimai, o pokyčius viešojoje politikoje lyginant su laikotarpiu prieš stojant į ES, jie buvo mažesni. Antroji straipsnio dalis analizuoja, kaip pokyčius Lietuvoje vertina gyventojai ir elitas ir koks šių vertinimų santykis. Lietuvos politinio elito apklausos duomenys parodė, jog elitas didžiausius ir labai teigiamus pokyčius 2004–2014 m. mato esant valstybės tarnybos gebėjimų srityje ir įgyvendinant vienodo teisės aktų taikymo principą. Visuomenė pokyčius vertina pesimistiškiau, egzistuoja visuomenės ir elito vertinimų atotrūkis. Straipsnyje teigiama, kad pesimistines gyventojų nuotaikas lemia dėl ES paramos reikšmingai nepasikeitusi visuomenės nelygybės struktūra ir neišpildyti dideli gyventojų ekonominiai lūkesčiai. Be to, gavus ES struktūrinę paramą padidėjęs Lietuvos biudžetas dar paskatino valstybės užgrobimą ir korupciją, dėl kurių tikrojo ir įsivaizduojamo masto visuomenė yra pesimistiškesnė ir bendrųjų pokyčių atžvilgiu.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos galimos Lisabonos sutarties implikacijos Europos Sąjungos sprendimų priėmimo sistemai apskritai ir Lietuvai konkrečiai. Aptarus pagrindines Lisabonos sutarties naujoves teigiama, kad esminė Lisabonos sutarties naujovė yra kvalifikuotos daugumos apibrėžimo pakeitimas. Pateikiama argumentų, kaip ir kodėl šis pakeitimas gali pakeisti ES nusistovėjusį konsensualų sprendimo priėmimo pobūdį ir daryti įtaką toms valstybėms narėms, kurios turi specifinių preferencijų tam tikrose politikos srityse. Kvalifikuotos daugumos balsavimo išplėtimas yra antra svarbiausia naujovė. Teigiama, kad Lietuvai jis gali pasireikšti spaudimu keisti tam tikrų politikos sričių politikos formavimo pobūdį ir net turinį. Kvalifikuotos daugumos apibrėžimo pakeitimas ir tokio balsavimo sričių išplėtimas Lietuvai bus naudingas tada, kai jos darbotvarkė ES bus pozityvi. Straipsnyje pateikiamas atitinkamas Lietuvos ES darbotvarkės įvertinimas.