The State Public Historical Library of Russia is storing some significant 18th and 19th century Lithuanian publications related with Prussian Lithuania. They include a copy of the first edition (1825) of the first collection of Lithuanian folk songs Dainos oder Litthauische Volkslieder (en. Dainos [lt. Songs] or Lithuanian Folk Songs) by Martin Ludwig Rhesa (1776–1840) which used to belong to one of reviewers of this publication. On the grounds of the provenience inscriptions, the article is striving to establish the former owners of the copy of the first ever Lithuanian collection of songs and to discuss some of the Lithuanian culture publications related with Prussian Lithuania stored at the Russian Historical Library. The full list of the Lituanistics related publications and their library classification sygnatures are presented in the Annex to this article.

2022 m. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse buvo išspausdinta pirmoji knyga -iškilaus humanisto Pranciškaus Skorinos (1470-1551/1552) parengta Mažoji kelionių knygelė, pasirodžiusi Vilniuje įkurtoje pirmojoje spaustuvėje. Tad neatsitiktinai Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2022 m. paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Planuotus šventinius renginius papildė rugsėjo 12-19 d. Prahoje (Čekija) vykusi pirmoji tarptautinė mokykla "Gydytojas, leidėjas ir sodininkas. 500 metų nuo P. Skorinos veiklos perkėlimo iš Prahos į Vilnių. " Praha pasirinkta neatsitiktinai -tai P. Skorinos miestas, kuriame humanistas išgyveno daugiau nei 20 metų. P. Skorinos interesų, jo veiklos spektras platus -pirmiausia jis žinomas kaip knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininkas, taip pat kaip humanistas, medicinos daktaras ir net sodininkas, kuris neabejotinu indėliu prisidėjo prie spaudos atsiradimo, jos plėtros, tarpkultūrinių ryšių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje puoselėjimo. P. Skorinos darbai yra išsamiai tiriami Lietuvos bei užsienio mokslininkų. Žymiausi ir reikšmingiausi P. Skorinos darbai -1517 m. Prahoje išspausdinta Rusėniškoji Biblija, 1522 m. Vilniuje baigta komplektuoti ir leisti Mažoji kelionių knygelė ir 1525 m. išleisti Apaštalų darbai ir laiškai. Prahoje vykusią tarptautinę mokyklą surengė Karolio universitetas (Univerzita Karlova) kartu su partneriais: Lietuvių kalbos institutu, Čekijos Respublikos nacionaline biblioteka, Prahos lingvistų būreliu, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Mokykloje dalyvavo dvi klausytojos iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos: bibliografė Simona Jaskelevičiūtė ir šių eilučių autorė. Pirmojoje, iki šiol analogų neturinčioje mokykloje dėmesys buvo skirtas ne tik P. Skorinos asmenybei ir jo įvairialypei veiklai aptarti, bet taip pat pažinčiai su Renesanso knygos kultūra bei leidybos istorija. Gausus būrys mokyklos klausytojų iš Lietuvos (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekų atstovės, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Europos humanitarinio universiteto studentai, Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos mokiniai) ir Ukrainos ne tik sekė P. Skorinos veiklos pėdsakais Prahoje, bet taip pat išklausė daugiau nei pusšimtį (54) paskaitų, dalyvavo diskusijose. Neabejotiną įspūdį paliko turininga mokyklos programa -paskaitos kasdien trukdavo nuo ankstyvo ryto iki pat vakaro. Jas skaitė žinomi lektoriai iš Čekijos, Prancūzijos, Lietuvos ir kitų valstybių, pripažinti užsienio ir Lietuvos mokslininkai, knygų kultūros, leidybos istorijos ir raštijos paveldo tyrėjai. Tarp jų -habil. dr. Ilja Lemeškinas, habil. dr. Tomašas Hoskovecas (Tomáš Hoskovec), prof. dr. Arvydas Pacevičius, doc. dr. Alma Braziūnienė, dr. Nadiežda Morozova, dr. Stanislavas Tumis (Stanislav Tumis), dr. Olga Shutova ir kt. Daugiausia (sic!), t. y. net 20, paskaitų (40 akad. val.) perskaitė šios mokyklos r...

The impact of the Masonic Society on the Lithuanian national movement in Prussia: the 18th through the early 20th century

No abstract

Emilia z Beniowskich Wróblewska (1830–1886) is the mother of the founder of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, Tadeusz Stanisław Wróblewski (1858–1925). She was an educator, a litterata, and the wife of Tadeusz Wróblewski’s father, the homeopathic doctor Eustachy Edward Wróblewski (1826–1908). Owing to the efforts of Wróblewska’s son, her memory is immortalized at the name of the Library of Eustachy and Emilia Wróblewski established in 1912 in Vilnius. Kept in the Manuscripts Department of the Wroblewski Library (F9 and F75), the manuscript legacy of Emilia Wróblewska is of importance for the history of the establishment and activities of the Wroblewski Library, and will take a place of honor in Bibliopolis, the future museum of the Lithuanian book. A total of seven diary notebooks written by Emilia Wróblewska are extant today. Two of them are dedicated to her three children: Tadeusz Stanisław, eldest daughter Maria Wróblewska (1860–1878), and another son, Augustyn Anicety Wróblewski (1866–after 1913). The largest in length (175 entries), longest in time (27 years) and most consistently written diary is devoted to her eldest son Tadeusz. It is as if it were a long conversation with her son, a series of letters to him, continued until the diarist’s death (1886). The diary for the eldest daughter Maria contains 77 entries by her mother. She started writing it when Maria was five years old, but after the girl’s death (1878), the mother did not write anything in this diary for a long time, and only eight years later, in 1886, she put in an only entry for her son Augustyn on the eve of his 21st birthday – the mother used the same notebook as a diary for Augustyn. Of the seven Wróblewski children, only Tadeusz Stanisław and Augustyn lived to a mature age. Kazimierz took his own life at seventeen, Maria died at eighteen, and three other children died in childhood. As to five remaining diaries, Wróblewska wrote them for herself (ad se ipsam). In them, the diarist gives account of her emotional experiences in chronological order. Writing for her is spiritual therapy. This is especially obvious from the diary entitled “Moje myśli” (“My thoughts”), which also shows the diarist’s literary talent. Emilia Wróblewska also expressed herself in other literary works, besides the diaries: she translated her father’s works into Polish, attempted to translate literature for servants and even wrote for them a textbook herself. Her entire manuscript legacy not only testifies to her having been a versatile creator, but also represents an attractive object for Bibliopolis – Emilia Wróblewska is a symbol of a creative, but dramatically-fated woman of the late 19th century. Keywords: diaries; 19th-century Polish-language literature in Lithuania; Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences; Emilia z Beniowskich Wróblewska; Tadeusz Stanisław Wróblewski; Maria Wróblewska; Augustyn Anicety Wróblewski.