This article analyzes how institutions influence the process of identity formation within the Polish minority communities in Belarus and Lithuania. We focus on ways that the identities of people who consider themselves Poles in Belarus and Lithuania are targeted by institutions like the state, schools, and nongovernmental organizations. We aim to shed light on how these processes are shaped by institutional settings and broader political contexts. The authors take a bottom-up approach to institutions and look at how members of the Polish communities in the two neighboring countries conceptualize the role of various institutions—NGOs, schools, Karta Polaka (the Polish Card)—to shape their sense of ethnic belonging. The article is built on a cross-case analysis. Data for the Lithuanian and Belarusian cases, consisting of interviews and secondary sources, were collected independently and then reread in light of a common research question. Through our analysis, we show differences and similarities in how analogous institutions function on the two sides of the border and elaborate on the reasons why these differences occur and what role state policy and supranational regulations play in the process.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas Vytauto Didžiojo universitetas Santrauka. Straipsnyje aptariama, kaip mokyklų skirtingomis mokomosiomis kalbomis bendruomenių nariai vertina mokyklos mokomosios kalbos, tautinio tapatumo ir lygių galimybių švietime sąveiką. Tekste apibendrinami dviejų skirtingais laikotarpiais etniškai mišriuose Lietuvos regionuose vykusių tyrimų duomenys. Tyrimo metu buvo atlikti interviu su mokyklų lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis bendruomenių nariais (administracijos darbuotojais, mokytojais). Duomenys interpretuojami pasitelkiant Rogers Brubaker, Stephen May, Will Kymlicka teorines prieigas apie tautinių mažumų teises, tautinės mažumos ir daugumos sąveikos modelius. Straipsnyje teigiama, jog mokyklose skirtingomis mokomosiomis kalbomis konstruojamos iš dalies skirtingos socialinės įtraukties bei socialinio mobilumo vizijos ir instrumentai.

Reivo kultiiros ypatumai Lietuvoje (apie "tikruosius" ir "netikruosius" reiverius) Santrauka Sio straipsnio tikslasnustatyti ir aptarti Lietuvos reivo subkultiirosvidines hierarchijos principus bei interpretuoti juos. Straipsnio Saltinisvienuolika pokalbiq, parengtq vadinamojo nestrziktiirinio irztewiu pagrindu, su Lietuvos reivo kultiiros atstovais. Su jais kalbetasi 1998 m. sausio bei vasario men. Intewiu analize atskleide tam tikrus jaunimo stereotipus, susijusius su tokiomis dvinaremis prieSprieSomis: alternatyvus/komercinis, pogrindiio kultiiraliiniasklaida, centraslperiferija, reiverisl reivere, "tikras reiveris"/"orinis reiveris". Pateikejai skirtingus asmenis stereotipiSkai apibiidindavo kaip "geresnius" ar "prastesnius7' reiverius, o tai leidiia kalbeti apie tam tikrq reliatyviq perskyrq tarp "subkultiiros elito" ir "subkultiiros masiq". Siekiant atskleisti subkultiiros vidines hierarchijos principus, straipsnyje analizuojami su minetomis prieSprieSomis susijq stereotipai.

Cet article décrit et interprète des pratiques informelles de rinkliavos dans les écoles publiques lituaniennes. Ce terme désigne les collectes de fonds organisées par les parents d’élèves afin d’améliorer les installations scolaires et de faire au cours de l’année plusieurs cadeaux à l’enseignant de la part de la classe. Or, au lieu de créer du lien social, ces pratiques exposent les différences de statut socioéconomique des participants. La façon dont ces derniers jugent cette pratique dépend également de l’idée qu’ils se font des obligations de l’État envers ses citoyens ainsi que des principes du renforcement communautaire.

No abstract