No abstract

No abstract

No abstract

Edmundas Štarolis, Laimutis Andreika, Egidijus Gatelis, Valdemaras Dasevičius, Darius ŠilinisVilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyrius,Antakalnio g. 57 LT-10207 VilniusEl paštas: edstar@takas.lt Įvadas / tikslas Ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija dažniausia yra pirmo pasirinkimo būdas gydant šlapimtakių akmenligę. Mes įvertinome akmenų dilimo ir išsivalymo rezultatus, atsižvelgdami į akmenų padėtį, dydį, hidronefrozės laipsnį, akmens įstrigimo šlapimtakyje laiką, inkstų dieglių skausmus. Ligoniai ir metodai Atlikus retrospektyvųjį tyrimą, įvertinti 362 ligonių 371 šlapimtakių akmens šalinimo rezultatai. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. atliktos 702 gydymo procedūros. Akmenų padėtis ir dydis buvo įvertinami apžvalginės urogramos ar intraveninių urogramų būdu, inkstų diegliai ir akmenų įstrigimo laikas – iš anamnezės ir klinikinių duomenų, hidronefrozės laipsnis – atliekant ultragarsinį inkstų tyrimą ir intravenines urogramas. Skilimo rezultatas įvertintas išrašant ligonį iš stacionaro, likusių fragmentų pasišalinimas – po 3 mėnesių rentgenografijos būdu. Gydymas buvo neveiksmingas, jei rasti likę 4 mm ar didesni fragmentai. Rezultatai Šlapimtakių viršutinio ir apatinio trečdalio akmenys statistiškai reikšmingai geriau fragmentuojasi ir išsivalo negu vidurinio trečdalio. Lyginant viršutinio ir apatinio trečdalio akmenų šalinimo rezultatus, skirtumo nerasta. Inkstų diegliai neturėjo įtakos nei fragmentacijos, nei išsivalymo rezultatams. Hidronefrozės laipsnis turėjo įtakos skilimo rezultatams (didesnio hidronefrozės laipsnio naudai), bet lyginant pagal šį požymį išsivalymo rezultatus, statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta. Pagal gydymo baigties priklausomybę nuo akmens įstrigimo šlapimtakyje laiko, fragmentacijos rezultatai nesiskyrė, bet išsivalymas statistiškai reikšmingai geresnis, jei akmuo įstrigęs mažiau nei prieš 1 mėn. Dažniausia rezultatai skyrėsi grupių, suskirstytų pagal akmenų dydį: gauta atvirkštinė gydymo rezultatų priklausomybė tiek fragmentacijos, tiek išsivalymo atžvilgiu. Išvados Geriausi gydymo rezultatai gauti šalinant šlapimtakių viršutinio ir apatinio trečdalio nedidelius (iki 7 mm), neseniai (iki 1 mėn.) įstrigusius akmenis. Inkstų diegliai neturėjo įtakos gydymo rezultatams. Reikšminiai žodžiai: ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija, šlapimtakių akmenligė, gydymas Efficacy of extracorporeal shock wave lithotripsy treatment of ureteral stones Edmundas Štarolis, Laimutis Andreika, Egidijus Gatelis, Valdemaras Dasevičius, Darius ŠilinisVilnius City University Hospital, Department of Urology,Antakalnio g. 57 LT-10207 Vilnius, LithuaniaE-mail: edstar@takas.lt Background / objective Extracorporeal shock wave lithotripsy is considered as a first line treatment for the majority of ureteral stones. We investigated fragmentation and stone-free rates, depending of their localization, presence of renal colic, degree of hydronephrosis, the impact time and size of the stones. Patients and methods There is a retrospective study evaluating treatment of 371 ureteral stones for 362 patients in our department since January 1, 2003 to December 31, 2004. A total of 702 treatment sessions have been performed. Localization and size of the stones were evaluated by plain X-ray and / or intravenous pyelography. Presence or absence of renal colic, the time of impact were evaluated by anamnesis and clinical features and the degree of hydronephrosis by ultrasound and / or intravenous pyelography. The fragmentation rate has been evaluated before discharging and stone-free rate 3 months later by X-ray. Treatment failure has been considered, if 4 mm or larger fragments were still present. Results Stones in the upper and lower ureter, comparing with those in the middle, had a statistically significantly better fragmentation and stone-free rates. There was no significant difference in the treatment results between the upper and lower ureter stones. Presence or absence of renal colic did not correlate with fragmentation nor stone-free rates. The degree of hydronephrosis correlated with fragmentation rate in favour of a higher dilatation group, but not with a stone-free rate. Fragmentation rate did not correlate with the time of impact, but a correlation has been found comparing these two groups by stone-free rate, in favour of the shorter time of impact. The correlation was best comparing the groups according to the size of stones. The smaler stone-size groups demonstrated a statistically significantly better fragmentation as well as higher stone-free rates. Conclusions We found extracorporeal shock wave lithotripsy treatment most effective for treating the upper and lower ureter, smaller size (< 7 mm), shorter time of impact (less than 1 month) stones. Presence or absence of renal colic did not correlate with fragmentation nor stone-free rates. Keywords: extracorporeal shockwave lithotripsy, ureteral calculi, treatment

Pastebėta, jog piktybinių navikų dažnis žmonėms, kuriems persodinti inkstai, yra didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Inkstų karcinomos sudaro 4,8 % visų navikų, nustatomų recipientams, ir vos 10 % – transplantate. Transplantato navikai gali būti perduoti donoro, metastazės iš kitų recipiento organų arba de novo (naujai) vystytis po transplantacijos. De novo navikai transplantate nustatomi vidutiniškai 10 metų po transplantacijos. Mes aprašome klinikinį atvejį 45 metų vyro, kuriam 16 metų po inksto persodinimo atsitiktinai aptikta besimptomė neišplitusi 15 mm dydžio papilinė inksto karcinoma apatiniame transplantato poliuje. Ligoniui sėkmingai atlikta minimaliai invazyvi procedūra – perkutaninė radiodažninė abliacija, kuri visiškai sunaikino naviką išsaugodama transplantato funkciją. Ankstyvųjų komplikacijų nenustatyta. Praėjus vieneriems metams po procedūros vėžinės ligos atsinaujinimo ar vėlyvųjų komplikacijų požymių nėra, išlieka adekvati transplantato funkcija be hemodializės poreikio.