Straipsnyje analizuojamas bibliotekos veiklos kontekstas tinklaveikos visuomenėje (poveikį darantys veiksniai ir tendencijos), pristatomi šiuolaikiniai bibliotekos konceptai, išskiriami pagrindiniai jų elementai bei nustatomos elementų sąveikos. Šiuolaikinius bibliotekos konceptus sudaro infrastruktūra, žmo-giškieji ir informacijos ištekliai, technologijos, informacijos ir bibliotekos paslaugos. Jų sąveika sukuria naują bibliotekos ir visuomenės ryšį, pagrįstą dalyvaujamumu. Dalyvaujamumas bibliotekose suprantamas kaip visuomenės aktyvus įsitraukimas į bibliotekos veiklas kuriant bei keičiant paslaugų turinį ir prisidedant prie informacijos organizavimo. Straipsnyje atlikta analizė naudinga tiems, kurie tiria bibliotekos pokyčius, formuoja bibliotekų srities politiką bei strategiškai planuoja jų veiklas. Pagrindiniai žodžiai: šiuolaikiniai bibliotekos konceptai, dalyvaujamoji biblioteka, biblioteka tinklaveikos visuomenėje ĮvadasPolitinė santvarka, istoriniai lūžiai, socialinė erdvė, ekonominė situacija, mokslo ir studijų, kultūros srities pasikeitimai turi įtakos skirtingų šalių bibliotekų pokyčiams. Šie pokyčiai gali būti išreikšti įvairiais būdais dėl bibliotekų tipų ir specifikos, visuomenės joms keliamų reikalavimų bei priskiriamų funkcijų: vykdant bibliotekos veiklas, skiriamas dėmesys visuomenės informacinio bei skaitmeninio raštingumo ugdymui, sudaromos sąlygos dalyvauti kultūrinėje veikloje, kurti ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, mokytis ar prasmingai leisti laiką. Konceptualiame lygmenyje aplinkos sukuriamas kontekstas bibliotekų veiklai yra universalus, todėl, siekiant nustatyti, kaip keičiasi bibliotekos naujoje aplinkoje ir kaip jos yra konceptualiai apibrėžiamos, straipsnyje analizuojamas bendriausias aplinkos veiksnių poveikis bibliotekoms, remiamasi tinklaveikos visuomenės teorija ir išskiriami šiuolaikiniai bibliotekos konceptai.Intensyvūs visuomenės pokyčiai paskatino bibliotekininkystės paradigmų kaitą ir naujų moksline metodologija paremtų bibliotekų konceptų atsiradimą, taip pat peržiūrimi senieji. Šiame straipsnyje analizuojamuose bibliotekos konceptuose, nuo Biblioteka 1.0 iki Dalyvaujamosios

Library and library network is a part of the infrastructure of culture and information, which, by fulfilling its roles, provides society and communities with a possibility to exploit information resources, participate in cultural activities, acquire knowledge, it encourages life-long learning, etc. The activity of the library network encompasses all the regions of the country, including the most remote locations and persons that face difficulties in obtaining information and enjoying cultural services by other means; therefore, discourse on the roles and functions of the library network as well as its activities in the regional infrastructure of culture and information is needed.

Lietuvos aklųjų biblioteka Vilniaus universitetas Komunikacijos fakultetas Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas r.januseviciene@labiblioteka.lt l.juchnevic@labiblioteka.ltŠio straipsnio tyrimo objektas -užsienio tiflologinių (gr. "typhlos" -"aklas"; tiflologinis -"susijęs su aklumo problema ir aklųjų veikla") publikacijų vertimai Lietuvos skaitytojams. Straipsnyje pristatoma tiflologinių publikacijų vertimo istorija ir praktika Lietuvoje, aptariamos vertimo akliesiems ir silpnaregiams galimybės ir specifika. Pateikiama Lietuvos aklųjų bibliotekos leidžiamo garsinio žurnalo Aklieji pasaulyje turinio analizė. Atliktas tyrimas rodo, iš kokių periodinių užsienio leidinių daugiausia publikacijų verčiama ir kurie žurnalo skyriai yra populiariausi, daugiausiai skaitomi. Tyrimas yra naudingas planuojant užsienio tiflologinių publikacijų vertimus į lietuvių kalbą.Užsienio tiflologinės publikacijos Lietuvos skaitytojams verčiamos jau daugiau kaip keturiasdešimt metų, tačiau jų vertimų tyrimų nėra. Todėl šio straipsnio objektas gana platus -užsienio tiflologinių publikacijų vertimai, o jo tikslas -išanalizuoti tiflologinių publikacijų vertimo situaciją Lietuvoje. Tokia analizė aktuali siekiant tobulinti užsienio tiflologinių publikacijų atranką vertimams ir tų vertimų sklaidą bei vertimų (žodžiu ir raštu) regos negalią turintiems asmenims praktiką. Straipsnio tikslui pasiekti taikoma retrospektyvinė situacijos analizė, dabartinės situacijos Lietuvoje bei užsienyje analizė, formuluojamos rekomendacijos. Straipsnyje pristatomas 2011 m. liepos-rugsėjo mėn. atliktas Lietuvos aklųjų bibliotekos (toliau tekste LAB) tiflologinių publikacijų vertimų tyrimas, kurio metu išanalizuota, kiek vertimų iš užsienio tiflologinių publikacijų yra pasiekiami Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojams.Šiame straipsnyje sąvokos "asmenys, turintys regos negalią", "regos neįgalieji", "asmenys, turintys regos sutrikimų" vartojamos sinonimiškai. regos neįgaliaisiais laikomi žmonės, kurie turi oficialiai pripažintą negalią ir negali naudotis įprastais -reginčiųjų raštu -parengtų leidinių formatais. Sąvoka "regos neįgalusis" yra labai plati, apimanti tiek neregius (sinonimiškai vartojamas terminas "akluosius", Gudonis 2002, 69-71), tiek silpnaregius, kadangi abi šios grupės informacijos vartojimo ir

Vienas dabar aktualių klausimų – rūpinimasis organizacijos reputacija ir jos palaikymu. Ypač svarbu išsilaikyti nuolat kintančioje visuomenėje, sudominti savo paslaugomis ar produktais jau esamus ar potencialius vartotojus, didinti suinteresuotųjų pasitikėjimą. Manoma, kad tai ypač svarbu privačioms ar verslo organizacijoms, užmirštant valstybines bei viešąsias organizacijas. Šiame straipsnyje dėmesys telkiamas į valstybines įstaigas – bibliotekas. Jos analizuojamos pasitelkus personalo valdymo dėmenį, o tyrimui pasirinkus Lietuvos apskričių viešąsias bibliotekas.Straipsnis parengtas remiantis magistro darbu „Personalo valdymas bibliotekos reputacijos vadyboje“ (vadovė doc. dr. Renata Matkevičienė; Vilnius, 2010 m.).Pagrindiniai žodžiai: reputacijos vadyba, bibliotekos reputacijos vadyba, personalo valdymas.Role of Personnel Management in Library Reputation ManagementLaura Juchnevič SummaryCaring for the organization’s reputation, its furtherance is among the questions of the day. It is determined by the aim to survive in the ever-changing society, to engage the existing and potential customers in services or products, to increase the trust in services of all interested parties. It is believed that caring for the organization’s reputation is of utmost importance only for private and business organizations, thus forgetting public organizations. This article focuses on public institutions – libraries – while analyzing the problem through the profile of human resource management, using the model of Lithuanian county public libraries. The article is based on the master’s work (supervisor Assoc. Prof. Dr. Renata Matkevičienė; Vilnius, 2010).n>