Šiuolaikiniai bibliotekos konceptai tinklaveikos visuomenėje: kontekstas ir požiūriai

Abstract

Straipsnyje analizuojamas bibliotekos veiklos kontekstas tinklaveikos visuomenėje (poveikį darantys veiksniai ir tendencijos), pristatomi šiuolaikiniai bibliotekos konceptai, išskiriami pagrindiniai jų elementai bei nustatomos elementų sąveikos. Šiuolaikinius bibliotekos konceptus sudaro infrastruktūra, žmo-giškieji ir informacijos ištekliai, technologijos, informacijos ir bibliotekos paslaugos. Jų sąveika sukuria naują bibliotekos ir visuomenės ryšį, pagrįstą dalyvaujamumu. Dalyvaujamumas bibliotekose suprantamas kaip visuomenės aktyvus įsitraukimas į bibliotekos veiklas kuriant bei keičiant paslaugų turinį ir prisidedant prie informacijos organizavimo. Straipsnyje atlikta analizė naudinga tiems, kurie tiria bibliotekos pokyčius, formuoja bibliotekų srities politiką bei strategiškai planuoja jų veiklas. Pagrindiniai žodžiai: šiuolaikiniai bibliotekos konceptai, dalyvaujamoji biblioteka, biblioteka tinklaveikos visuomenėje ĮvadasPolitinė santvarka, istoriniai lūžiai, socialinė erdvė, ekonominė situacija, mokslo ir studijų, kultūros srities pasikeitimai turi įtakos skirtingų šalių bibliotekų pokyčiams. Šie pokyčiai gali būti išreikšti įvairiais būdais dėl bibliotekų tipų ir specifikos, visuomenės joms keliamų reikalavimų bei priskiriamų funkcijų: vykdant bibliotekos veiklas, skiriamas dėmesys visuomenės informacinio bei skaitmeninio raštingumo ugdymui, sudaromos sąlygos dalyvauti kultūrinėje veikloje, kurti ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, mokytis ar prasmingai leisti laiką. Konceptualiame lygmenyje aplinkos sukuriamas kontekstas bibliotekų veiklai yra universalus, todėl, siekiant nustatyti, kaip keičiasi bibliotekos naujoje aplinkoje ir kaip jos yra konceptualiai apibrėžiamos, straipsnyje analizuojamas bendriausias aplinkos veiksnių poveikis bibliotekoms, remiamasi tinklaveikos visuomenės teorija ir išskiriami šiuolaikiniai bibliotekos konceptai.Intensyvūs visuomenės pokyčiai paskatino bibliotekininkystės paradigmų kaitą ir naujų moksline metodologija paremtų bibliotekų konceptų atsiradimą, taip pat peržiūrimi senieji. Šiame straipsnyje analizuojamuose bibliotekos konceptuose, nuo Biblioteka 1.0 iki Dalyvaujamosios

The Concept of Socially Inclusive Library in Changing Society

“…XXI amžiuje bibliotekų vaidmuo kinta -nuo tradicinės knygų skolinimo vietos bibliotekos tampa bendruomenės centrais, kurių tikslai be galo įvai-rūs ir apimantys tokias sritis, kaip visuomenės skaitmeninio raštingumo ugdymas, mokymosi visą gyvenimą veiklų organizavimas, kultūrinių, informacinių bei edukacinių veiklų vykdymas, socialinės atskirties mažinimas (Pečeliūnaitė, 2017). Šiuolaikinių bibliotekos konceptų apibrėžimuose bibliotekos ir visuomenės ryšys suprantamas kaip tiesioginis dėl bibliotekos įgyvendinamų socialinių funkcijų neatskiriamumo nuo visuomenės poreikių įgyvendinimo (Juchnevič, 2016). Bibliotekos bendruomenę sudaro bibliotekos vartotojai, besiskiriantys savo socialine padėtimi, išsilavinimu, mentalitetu.…”

“…Šiuolaikiniuose bibliotekos konceptuose bibliotekos ir visuomenės ryšiai apibrėžiami kaip kintantys nuo bibliotekininko kaip vienintelio galimo informacijos eksperto iki bibliotekos, kur informacija ir žinios kuriamos kartu su vartotoju. Šiandieniniame pasaulyje bibliotekos ir visuomenės sąveika apibūdinama taip -visuomenė aktyviai dalyvauja kurdama informaciją ir ja dalindamasi, o bibliotekos dėmesys persikelia nuo rūpinimosi ištekliais prie vartotojų poreikių realizavimo (Juchnevič, 2016).…”

“…Remiantis šia koncepcija biblioteka suprantama kaip visiems atvira erdvė, kurioje bendruomenės gali įgyvendinti savo sumanymus bendraujant, mokantis, leidžiant laisvalaikį, dirbant ir kt. Tai lemia įvairių socialinių grupių, ypač stigmatizuotų ar patiriančių socialinę atskirtį, įsitraukimą į socialinį gyvenimą (Juchnevič, 2016). Bibliotekos gali būti socialinio teisingumo vykdytojos, už-tikrindamos visiems be išimties visuomenės nariams prieigą prie informacijos šaltinių, sudarydamos galimybę dalyvauti edukacinėse ir kultūrinėse veiklose (Moisey, 2007).…”

“…Bibliotekos gali būti socialinio teisingumo vykdytojos, už-tikrindamos visiems be išimties visuomenės nariams prieigą prie informacijos šaltinių, sudarydamos galimybę dalyvauti edukacinėse ir kultūrinėse veiklose (Moisey, 2007). Teikdamos nemokamas paslaugas ir prieigą prie šiuolaikinių technologijų, bibliotekos sudaro sąlygas pažinti kultūrą, dalyvauti viso gyvenimo mokymosi procesuose, yra atviros ir savo koncepcija priimtinos įvairioms socialinėms grupėms (Juchnevič, 2016). Būtent socialinis bibliotekos vaidmuo apima visus anksčiau įvardytus vaidmenis ir sujungia juos visumą -šiandieniniame pasaulyje biblioteka yra atvira visiems žmonėms, gebanti patenkinti įvairių žmonių poreikius.…”