Straipsnyje pristatoma Studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS-21), rengta remiantis svarbiausiomis hierarchinio savideterminacijos teorijos modelio prielaidomis ir siekiant išlaikyti jos siūlomą motyvacijos tipų struktūrą. Tyrimo tikslas – sukurti trumpą akademinės motyvacijos vertinimo skalę ir ištirti jos struktūrą bei psichometrines charakteristikas studentų imtyje. Tyrimas vyko dviem etapais, iš viso jame dalyvavo 621 dviejų universitetų įvairias studijų programas studijuojantis studentas. Akademinė motyvacija tirta SAMS-21 skale, siekiant įvertinti konvergentinį ir divergentinį skalės validumą, naudota Bendrosios motyvacijos skalė (GMS-28; Guay, Mageau, & Vallerand, 2003; Urbanaviciute, Kairys, Juodkune, & Liniauskaite, 2013), taip pat studentų klausta apie jų semestro pažymių vidurkį ir pasitenkinimą studijų programa. Gauti rezultatai leidžia išskirti septynis motyvacijos tipus, minimus hierarchiniame motyvacijos modelyje. Atlikta analizė rodo, kad skalė patikima, taip pat surinkta jos validumo įrodymų.

Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba AnotacijaStraipsnyje pristatoma kaniterapijos užsiėmimų su specialius ugdymo(-si) poreikius turinčiais vaikais kokybinė ir kiekybinė analizė. Kaniterapijos užsiėmimai vykdyti dviejose tiriamųjų grupėse. 1-ąją grupę sudarė vaikai, turintys elgesio-emocijų sutrikimų, 2-ąją -vaikai, kuriems nustatyta protinė negalia (gydytojų patvirtinta diagnozė). Kaniterapijos užsiėmimų kokybinė ir kiekybinė analizė patvirtino teigiamus socialinius, emocinius, psichologinius ir pedagoginius pokyčius abiejose vaikų grupėse. Santykinai didesni elgesio pokyčiai stebimi vaikų, turinčių protinę negalią, grupėje. 1-os grupės tėvai vertino vaikų elgesio-emocijų sunkumus prieš ir po kaniterapijos užsiėmimų. Mamų vertinimuose prieš ir po kaniterapijos užsiėmimų statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta, tėvai nurodo mažesnius elgesio-emocijų sunkumus po kaniterapijos, be to, reikšmingai žemesni tėvų nurodyti nerimastingumo / depresiškumo įverčiai po kaniterapijos užsiėmimų. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kaniterapija, gyvūnų terapija, specialūs ugdymo(-si) poreikiai, elgesioemocijų sunkumai. AbstractThe qualitative and quantitative analysis of canine therapy with children with special educational needs is presented in this article. Canine therapy sessions were carried out in two groups of participants. The 1st group consisted from children with behavioural-emotional problems, the second group -consisted from children who have disability of intelligence and have diagnosis confirmed by physicians. The qualitative and quantitative analysis confirmed positive social, emotional, psychological and educational changes in both groups of children. Relatively greater changes are observed in the group of children with disability of intelligence. The parents of first group of children evaluated their behavioural-emotional difficulties before and after canine therapy sessions. There were no significant differences in mothers scores of children behavioural-emotional difficulties before and after canine therapy sessions, fathers' scores of behavioral-emotional difficulties of children are lower after canine therapy sessions, and significantly lower are scores of anxiety / depression difficulties after canine therapy sessions.

One of the most important psychological factors related to the success of studies is the students’ academic motivation. This study examined one-year changes in academic motivation, students’ satisfaction, and psychological well-being. Three hypotheses formulated: (1) Students’ motivation will decrease over the year, but it will be possible to distinguish the groups of students that will have different changes of motivation. (2) The decrease in intrinsic motivation will be associated with lower academic achievement and lower satisfaction with studies. (3) The decrease in intrinsicmotivation will be associated with lower psychological well-being.The first measurement performed during the spring semester, the second performed 12 ± 1 months later. 232 fully completed two-measurement questionnaires were selected for the analysis. The sample included 52 men and 180 women. The Student Academic Motivation Scale (SAMS-21) was used to assess academic motivation, and the Lithuanian Psychological Well-being Scale for Young People (LPGS-J) was used to measure psychological well-being. It was found that during one-year academic motivation decreased and it showed very large individual differences.Changes in academic motivation, students’ satisfaction, and psychological well-being are interrelated, and changes in motivation allow one to predict study satisfaction and psychological well-being. The assumption that changes in motivation would predict students’ academic achievement not confirmed.