Straipsnyje pristatoma Studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS-21), rengta remiantis svarbiausiomis hierarchinio savideterminacijos teorijos modelio prielaidomis ir siekiant išlaikyti jos siūlomą motyvacijos tipų struktūrą. Tyrimo tikslas – sukurti trumpą akademinės motyvacijos vertinimo skalę ir ištirti jos struktūrą bei psichometrines charakteristikas studentų imtyje. Tyrimas vyko dviem etapais, iš viso jame dalyvavo 621 dviejų universitetų įvairias studijų programas studijuojantis studentas. Akademinė motyvacija tirta SAMS-21 skale, siekiant įvertinti konvergentinį ir divergentinį skalės validumą, naudota Bendrosios motyvacijos skalė (GMS-28; Guay, Mageau, & Vallerand, 2003; Urbanaviciute, Kairys, Juodkune, & Liniauskaite, 2013), taip pat studentų klausta apie jų semestro pažymių vidurkį ir pasitenkinimą studijų programa. Gauti rezultatai leidžia išskirti septynis motyvacijos tipus, minimus hierarchiniame motyvacijos modelyje. Atlikta analizė rodo, kad skalė patikima, taip pat surinkta jos validumo įrodymų.

One of the most important psychological factors related to the success of studies is the students’ academic motivation. This study examined one-year changes in academic motivation, students’ satisfaction, and psychological well-being. Three hypotheses formulated: (1) Students’ motivation will decrease over the year, but it will be possible to distinguish the groups of students that will have different changes of motivation. (2) The decrease in intrinsic motivation will be associated with lower academic achievement and lower satisfaction with studies. (3) The decrease in intrinsicmotivation will be associated with lower psychological well-being.The first measurement performed during the spring semester, the second performed 12 ± 1 months later. 232 fully completed two-measurement questionnaires were selected for the analysis. The sample included 52 men and 180 women. The Student Academic Motivation Scale (SAMS-21) was used to assess academic motivation, and the Lithuanian Psychological Well-being Scale for Young People (LPGS-J) was used to measure psychological well-being. It was found that during one-year academic motivation decreased and it showed very large individual differences.Changes in academic motivation, students’ satisfaction, and psychological well-being are interrelated, and changes in motivation allow one to predict study satisfaction and psychological well-being. The assumption that changes in motivation would predict students’ academic achievement not confirmed.

klaipėdos universitetas Postmoderni šeima skiriasi nuo tradicinės savo struktūra ir turiniu, todėl transformuojasi ir socialinis išplėstinės šeimos funkcionavimas -šeimos atvirumas irŠeima, kaip socialinis institutas, visada buvo ir bus svarbi sociologijos, psichologijos, edukologijos mokslų krypčių tyrinėjimų sritis. Postmodernios visuomenės vystymosi kontekste Lietuvos šeima, kaip ir daugelis rinkos ekonomikos šalių šeimų, išgyvena krizę. Šeimos institutas balansuoja tarp tradicinio, santuoka paremto, šeimos modelio ir partnerystės, kaip naujos bendro gyvenimo formos įsitvirtinimo. Partnerystės forma priimtinesnė jaunesnės kartos žmonėms, nes požiūrio į tradicinę šeimą vertybiniai pokyčiai šioje socialinėje grupėje siejami ne su šeimos kūrimo prioritetais, o su profesinės karjeros siekiais, kurie projektuojasi į įsitvirtinimą darbo rinkoje, siekiant savarankiškumo ir materialinio stabilumo. Šeimos instituto funkcionavimo problemos neatsiejamos nuo visuomenės socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių. Lietuvos socialinė politika neatitinka ir jaunimo lūkesčių šeimos projektavimo aspektu. Nedarbas turi įtakos materialiniam šeimos stabilumui, kartu skatina darbo migraciją, švietimo sistemos reformų nelankstumas,