This paper focuses on childless women reflections of their current status. During the qualitative research (2017–2018), 44 interviews have been completed with 28–71 year old women without children. Based on the positioning theory (Harré et al. 2009; Allen, Wiles 2013), the paper reveals how childlessness is being positioned on different levels: personal, interpersonal and cultural. The individualistic values – freedom from the burden, taking care of oneself, recognizing responsibility to raise children – were revealed on the personal level. On the interpersonal level, women of reproductive age expressed positions that were agreed upon with their partners or stated how difficult it is to reach the agreement. Meanwhile, the narratives of women from older generations reveal inert life scenarios. The cultural norms to have children in marriage had a strong influence on both women groups, who were in their reproductive age and who have finished their reproductive career.

Summary. Domestic violence is perceived as one of the most severe violations of human rights

Santrauka. Homoseksualių, biseksualių asmenų ketinimai ir teisės kurti šeimą ir auginti vaikusvisuomenės diskusijų objektas. Kokių lūkesčių ir privataus gyvenimo ketinimų turi jauni netradicinės seksualinės orientacijos vyrai Raktažodžiai: jauni homoseksualūs vyrai, jauni biseksualūs vyrai, tėvystė, prokreaciniai lūkesčiai. Keywords: young homosexual men, young bisexual men, fatherhood, procreational intentions.Pasak sociologo Williamo Marsiglio, nors susilaukiant vaikų dalyvauja ir vyrai, ir moterys, paprastai vyrų jausmai ir mintys apie seksą, kontracepciją, nėš-tumą, abortą, vaikus mažai tiriami (Marsiglio, Hutchinson 2002). Šioje srityje dominuoja moterų patirčių tyrimai. Jos dažniau klausiamos apie planus kurti šeimą, kada norėtų susilaukti vaikų, kokias kontraceptines priemones naudoja. Taip sudaromos prielaidos, kad moterys daugiau prisiima atsakomybės vaikų planavimo procese.

A childless woman who lives in a society with pronatalist values can be in a vulnerable position. In 2006, only 1.9% of Lithuanians expressed positive attitudes about childlessness, and 84.6% valued it negatively (Stakuniene and Maslauskaite 2008), signalling the pronatalist tendency of Lithuanian society. However, some studies confirm a shift from traditional to more individualistic familial attitudes (Kanopienė et al. 2015). This chapter investigates the relationship between childless women from two generations in Lithuania and the children of these women’s relatives or friends. The analysis is based on 40 semi-structured qualitative interviews conducted in 2017–2018 with single and coupled women between the ages of 28 and 71 who are voluntarily and involuntarily childless. The women of reproductive age were considering their intentions to have or not have children in the future, and some were going through infertility treatments; women over 50 reflected on permanent childlessness. Most of the interviewed women were involved in taking care of their siblings’ or close relatives’ children during a period in their lives, and in some cases, these women became substitute parents. Only a few women stated that they avoided contact with children in their personal lives.

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjami autorės 2011Straipsnyje nagrinėjami autorės -2013 30 pusiau struktūruotų interviu su 23-44 m. vyrais, turinčiais mažamečių vaikų. Straipsnio tikslas yra panagrinėti norminio vyriškumo kuriamus galios santykius tyrimo dalyvių tėvystės praktikose. Tyrimo dalyvių patirčiai analizuoti pasitelkiami R. W. Connell hegemoninio, T. Coleso mozaikinio vyriškumo sampratos ir istoriškai šalyje susiformavę tėvystės modeliai. Tyrimo analizė atskleidė, kad Lietuvos visuomenėje dominuojančios vyriškumo sampratos pasireiškia tiriamųjų tėvystės praktikose. Vieno norminio vyriškumo bruožo neatitikimas kelia nepasitikėjimą savimi ir skatina vyrus pabrėžti kitus norminio vyriškumo bruožus tėvystės praktikose arba permąstyti visuomenėje vyraujančias vyriškumo normas ir ieškoti alternatyvių būdų, kad užsitikrintų pasitikėjimą savimi būdami vyrai ir tėvai. Pagrindiniai žodžiai: norminis vyriškumas, hegemoninis vyriškumas, galios santykiai, tėvystės praktikos. Įvadas XX amžiaus devintame dešimtmetyje pradėjusiose plėtotis vyriškumo studijose (Tereškinas 2004: 5) tėvystės klausimai buvo nagrinėjami fragmentiškai. Pasak Tinos Miller (2011), pradėjus tirti vyriškumą buvo daroma prielaida, kad vyrai "natūraliai" yra linkę mažiau emociškai įsitraukti į šeimos gyvenimą nei moterys. Todėl tik vėliau imtos nagrinėti sąsajos tarp vyrų vyriškumo sampratos ir tėvystės praktikų. Pasak Jeffo Hearno, žymaus vyriškumo tyrinėtojo, vyriškumas ir tėvystė yra neatsiejami, vyrai reprodukuoja savo vyriškumą tėvystės praktikose, šeimos gyvenime ir socialinėje politikoje, tad, nagrinėjant tėvystę, svarbu atkreipti dėmesį į vyrų lyties aspektą ir vyriškumo reprodukcijos kuriamus galios santykius. Tėvystė turėtų būti suprantama kaip institucija, susiklosčiusi istoriškai kaip tam tikra vyrų galios forma (Hearn 2004: 245). Nagrinėdami vyriškumo ir tėvystės sąsajas vieni tyrėjai remiasi esencialistine prieiga (Pleck 2010, Lamb 2010), ieškodami unikalaus vyriško vaikų auginimo būdo ir jo padarinių vyrams ir vaikams paaiškinimo. Esencializmo terminas vartojamas aprašyti ir paaiškinti vyrų ir moterų elgesio skirtumus, grindžiamus prigimtiniais jų skirtumais (Miller 2011: 36). Bobo Pease (2010: 87-88) teigia, kad vyriškumo studijose vis dar dažnai kalbama apie biologinius lyčių skirtumus, o tai, pasak tyrėjo, leidžia pateisinti vyrų privilegijas ir dominavimą moterų atžvilgiu. Autoriaus teigimu, nelygybė grindžiama "natūralia" tvarka, kai prigimtiniai lyčių skirtumai lemia socialinius vaidmenų pasiskirstymus. B. Pease mano, kad kai socialiniai santykiai grindžiami biologiniais skirtumais, sunku rasti kontrargumentų paneigti tokius tvirtinimus.Kiti tyrėjai ieško konstruktyvistinės prieigos. Nancy E. Dowd (2000: 8-9) tvirtina, kad vyrai prižiūri vaikus taip pat kaip moterys ir skirtumų čia ieškoti nereikėtų. Esencialistiniam požiūriui