Įteikta 2014 02 04; priimta 2014 04 15Santrauka. Straipsnyje pateikiama gyventojų surašymo statistinių duomenų analizė pagal savivaldybes ir kaimo gyvenamąsias vietoves, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų analizė. Nustatyta žemės ūkio dirbančiųjų ir gyvulius laikančių šeimų skaičiaus mažėjimo įtaka kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų ūkių išsidėstymo tankumui. Analizuojamos stambiosios kaimo gyvenvietės sugrupuotos pagal jų dislokaciją į priemiestines bei atskirai išsidėsčiusias gyvenvietes, tarp jų miestelius ir buvusias žemės ūkio įmonių centrines gyvenvietes, nustatyta jų pokyčių dinamika. Išnagrinėtos galimybės reguliuoti kaimo gyvenamųjų vietovių plėtrą rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus -parinkti vystymui perspektyvius lokalinius centrus, reikalingus šeimoms ir ūkiniams subjektams aptarnauti agrarinėse bei kitose aplinkinėse vietovėse. Tai padėtų išsaugoti našias žemės ūkio naudmenas ir intensyvinti tradicinę žemės ūkio veiklą, ypač probleminiuose rajonuose, kuriuose yra sparčiai nykstančių kaimų.Reikšminiai žodžiai: gyvenamosios vietovės, žemės ūkio paskirties žemė, miestelis, kaimas, bendrieji planai. Nuoroda į šį straipsnį: Aleknavičius, P.; Aleknavičius, M.; Akelaitytė, S. 2014. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai, Journal of Architecture and Urbanism 38(2): 161-172.Abstract. This paper presents analysis of the statistical census data for municipalities and rural areas, as well as the analysis of general plans for territories of local municipalities. It was discovered, that the decreasing number of agricultural workers and farmers with livestock has influence on density of rural residents and agricultural entities. Large-scale rural settlements are analyzed and grouped according to the location either in suburban, or in separately located settlements including small towns and former central settlements of agricultural enterprises. Analysis of the dynamics of changes in those settlements was also performed. It was discovered that by forming spatial master plans it is possible to regulate the development of rural residential areas. Moreover, it was suggested to choose for development promising localized centers needed for serving agricultural territories and other areas. This would help to preserve productive farmland and to intensify the traditional agricultural activities, especially in problematic areas with rapidly vanishing villages.

No abstract

Viena iš priemonių, galinčių užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės racionalų naudojimą, yra žemės rinkos reguliavimas teisiškai bei ekonomiškai pagrįstomis įstatymų nuostatomis. Žemės reformos metu žemės įsigijimas nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises ir parduodant valstybinę žemę vyko netolygiai. Iš apie 3 800 tūkst. ha galimos privatizuoti žemės ūkio paskirties žemės 2013 m. sausio 1 d. teisiškai įregistruota 3 269 tūkst. ha. Šiuo metu žemės ūkio veiklos subjektų nuosavos žemės valdos daugiausiai plečiamos įsigyjant žemę iš jos nedirbančių savininkų. Tam tikra dalis privačios žemės perleidžiama ne žemės ūkio veiklos subjektams, o asmenims, įsigyjantiems žemės sklypus pajamoms iš žemės nuomos ar panaudojimo kitai paskirčiai gauti.Tyrimų tikslas ir uždaviniai -nustatyti žemės ūkio paskirties žemės rinkos pokyčius po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, išnagrinėti žemės pardavimo intensyvumą, parengti pasiūlymus įstatymų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės rinką, tobulinimui.Tyrimais nustatyta, jog įstatymai nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis šios žemės negalėtų įsigyti neužsiimantys žemės ūkio veikla ir nepasirengę ūkininkauti asmenys. Tai turi įtakos ūkių ekonomikai, kadangi žemės rinkos kaina ir privačios žemės nuomos mokestis kasmet didėja. Teisiškai reguliuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas susiformuoti gyvybingų ūkių žemės valdoms, kuriose didžiąją dalį žemės ploto sudarytų ūkio savininko nuosava žemė. Be to, šios žemės valdos turi būti kompaktiškos, užtikrinančios racionalų žemės naudojimą ir efektyvų žemės ūkio gamybos organizavimą. Atsižvelgiant į tai, įstatymų pataisomis tikslinga tobulinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką ir numatyti priemones, skatinančias didinti intensyviai naudojamų žemės ūkio naudmenų plotus.Raktažodžiai: žemės ūkio paskirties žemė, žemės ūkio naudmenos, privati žemė, rinkos vertė, žemės nuoma, žemės mokestis

No abstract

Straipsnyje nagrinėjamas žemės reformos laikotarpiu susikūrusių ūkių naudojamos žemės laukų išsidėstymo racionalumas. Pagrindinis tyrimų tikslas – išanalizuoti stambiųjų ūkių žemės valdų išsidėstymą ir nustatyti jų optimizavimo galimybes. Tyrimams pasirinktuose Jonavos rajono savivaldybės ūkiuose nustatyta, kad vidutinis atskirai dirbamo lauko plotas 14,9  ha, vidutinis atstumas iš ūkinės sodybos į laukus  –  4,35  km, žemės valdos sąskaidos koeficiento K2 reikšmės – nuo 2,64 iki 8,81 (vidutiniškai 3,62). Siekiant padidinti ūkių žemės valdų kompaktiškumą, siūloma rengti žemėtvarkos schemas, kuriose būtų projektuojamos žemės valdų perspektyvinės ribos, ir įstatymu įteisinti ūkio savininkui pirmumo teise įsigyti nuosavybėn šiose ribose esančius parduodamos žemės sklypus. Straipsnyje pateikiami ūkių žemės valdų ribų pertvarkymo pavyzdžiai ir skaičiavimai, pagrindžiantys galimą ūkių gamybos išlaidų ekonomiją sumažinus vidutinius atstumus į laukus. Parengtos metodinės rekomendacijos ūkių žemės valdų perspektyvinių ribų projektavimui šiems tikslams rengiamose žemėtvarkos schemose.