No abstract

No abstract

No abstract

No abstract

Straipsnyje analizuojami namų kalbų plataus masto apklausos, 2008 metais atliktos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų mokyklų pradinėse klasėse, duomenys. Apklausa rėmėsi šešiuose Vakarų Europos miestuose atlikto Daugiakalbių miestų projekto (Multilingual Cities Project) patirtimi ir metodologiniais principais. Trijų didžiųjų Lietuvos miestų apklausos imtį sudarė beveik 24 tūkstančiai 8-10 metų amžiaus respondentų. Buvo apklausti 98 % Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos II-IV klasių moksleivių. Sukaupti gausūs kiekybiniai duomenys apdoroti Tilburgo universiteto (Nyderlandai) mokslininkų parengta specialia kompiuterine programa ir ten esančia įranga, pritaikyta greitam duomenų skenavimui, tikrinimui ir apdorojimui.Straipsnyje pristatomi namų kalbų analizės tikslai, apklausos klausimyno sudarymas ir principai, bandomasis ir pagrindinis tyrimai. Pagrindinę straipsnio dalį sudaro svarbiausių apklausos rezultatų analizė, apimanti miestuose namie vartojamų kalbų repertuarą, kalbinių atmainų pasirinkimą bendravimui, kalbų išlikimo perspektyvas ir namų kalbų gyvybingumo indeksą. Tyrimas apima šias dimensijas:– kalbiniai gebėjimai ir jų lygis;– kalbų pasirinkimas bendravimui su skirtingais pokalbio dalyviais (ypač svarbu – su motina);– dominuojanti kalba;– kalbiniai prioritetai.Tyrimo rezultatai patvirtina didžiųjų Lietuvos miestų daugiakalbystę – iš viso deklaruotos 37 namie vartojamos kalbos. Straipsnyje detaliai analizuojamos 9 dažniausios namie vartojamos kalbos: lietuvių, rusų, anglų, lenkų, vokiečių, baltarusių, prancūzų, ukrainiečių ir latvių. Rezultatai rodo, kad namie vartojamos kalbos nebūtinai tiesiogiai susijusios su deklaruojama tautine tapatybe. Itin aiškiai išryškėja lietuvių kalbos ir namų erdvėje atsirandančios anglų kalbos prioritetai.