Intensyvios terapijos skyriuose gydomi pacientai dažnai negali išreikšti savo požiūrio ir nuomonės apie jiems taikomą gydymą ir slaugą dėl kritiškai sunkios sveikatos būklės. Tokiais atvejais artimieji tampa jų atstovais, veikiančiais pacientų vardu. Artimieji, vertindami personalo darbą, gydymo sprendimų priėmimą, taip pat tampa ligoniui taikomo gydymo ir slaugos kokybės vertintojais. Dėl šios priežasties medicinos personalo veikla turi užtikrinti ne tik tinkamą intesnsyvios terapijos skyriuje gydomo paciento priežiūrą, bet ir atsižvelgti į pacientų artimųjų nuomonę bei lūkesčius. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų artimieji pasitenkinimą gydymo ir slaugos kokybe bei sprendimų priėmimu vertina gerai.

Aktualia problema pasaulyje išlieka ne tik užfiksuotas autizmo spektro sutrikimo (ASS) atvejų augimas, bet ir vėlyva jų diagnostika. Sunkumų kyla atpažįstant lengvesnius ASS atvejus, kurių simptomai nėra taip stipriai išreikšti. Daliai vaikų diagnozė nustatoma mokyklos laikotarpiu arba lieka išvis neatpažinta. Kuo anksčiau ASS būdingus simptomus pastebi tėvai, bendrosios praktikos gydytojai arba su vaikais dirbantys pedagogai, tuo greičiau vaikas gali būti siunčiamas specialistams diagnozei patikslinti ir pagalbai teikti. Atlikti tyrimai rodo, jog, anksti nustačius ASS ir pradėjus taikyti specializuotas intervencijas, pasiekiama geresnių rezultatų, kurie gerina ASS turinčių asmenų gyvenimo kokybę.

Pasaulyje daugėja nuo imunoglobulino E nepriklau­somos maisto alergijos atvejų, pasireiškiančių eozi­nofiliniu ezofagitu, alerginiu proktokolitu bei kitomis eozinofilinėmis virškinamojo trakto ligomis. Eozi­nofilinis ezofagitas gali būti nustatomas vaikams ir suaugusiesiems, o alerginis proktokolitas yra kūdi­kiams būdinga liga, dažniausiai išnykstanti iki vie­nerių metų. Klinikinius simptomus abiem atvejais sukelia vartojamuose maisto produktuose esantys antigenai, o motinos pienu maitinamiems kūdikiams – motinos vartojamo maisto alergenai, patekę į kūdi­kio organizmą su pienu. Efektyviausias eozinofilinio ezofagito ir alerginio proktokolito gydymo pasirinki­mas – dietos taikymas. Visi gydymo dieta variantai pagrįsti vienu principu – visiškai pašalinti alergeną iš vartojamų maisto produktų. Eozinofilinio ezofagito gydymui galimi trys dietos pasirinkimai: amino rūgš­čių, empirinė ir tikslinė eliminacinės, o sėkmingam alerginio proktokolito gydymui dažniausiai užtenka empirinės eliminacinės dietos. Prieš pradedant taikyti gydymą dieta, svarbu išsiaiškinti visus veiksnius, ga­linčius turėti įtakos efektyvumui ir parinkti kiekvie­nam pacientui labiausiai tinkamą metodą.

Raktažodžiai: sepsis, skubi operacija, volemija, restikcinė infuzoterapija, liberali infuzoterapija, Goal directed fluid therapy. SantraukaTyrimo tikslas: įvertinti skysčių skyrimą operacijos metu ir pirmą parą po operacijos LSMUL KK Chirurgijos klinikos pacientams, stacionarizuotiems skubos tvarka 2016 m. balandžio mėn. -rugpjūčio mėn., kuriems atliekamos skubios operacijos dėl abdominalinės kilmės sepsio bei apžvelgti bendruosius skysčių skyrimo principus sepsiu sergantiems pacientams. Metodologija: atliktas prospektyvinis 88 pacientų, kuriems buvo atliekamos skubios operacijos dėl abdominalinės kilmės sepsio LSMUL KK Chirurgijos klinikoje, tyrimas. Vertinti demografiniai duomenys, svoris, paciento ASA klasė, operacijos metu skirtas skysčių kiekis (ml/kg/val.), operacijos trukmė (min.), pirmosios pooperacinės paros skysčių kiekis (ml), pacientų mirštamumas stacionarizavimo metu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 20.0 kompiuterinę programą. Rezultatai: tiriamąją imtį sudarė 88 pacientai, Vidutinis skiriamas skysčių kiekis operacijos metu buvo 17,6 ± 14,2 ml/kg/val., visiems pacientams skirta infuzoterapija kristaloidais, Skysčių kiekis reikšmin-gai neigiamai koreliavo su pacientų svoriu (ρ(70) = -0,527, P = 0,001), nekoreliavo su pacientų amžiumi (ρ(88) = 0,147, P = 0,218), nebuvo susijęs su paciento ASA klase (P > 0,05), Pirmos pooperacinės paros skysčių kiekio vidurkis buvo 2802,1 ± 1777,3 ml, jis nekoreliavo su skysčių kiekiu, skirtu operacijos metu: (ρ(74) = 0,129, P = 0,288), Pacientų išgy-venamumas nebuvo reikšmingai susijęs su operacijos metu skirtu skysčių kiekiu (P > 0,05), tačiau susijęs su pacientų ASA klase (χ 2 = 25,22, P = 0,001), SKYSČIŲ SKYRIMAS OPERACIJOS METU SEPSIU SERGANČIAM PACIENTUI Monika Sasnauskaitė¹, Tomas Bukauskas², Andrius Macas² ¹Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultetas, ²Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Anesteziologijos klinikaIšvados: pacientams, kuriems atliekamos skubios operacijos dėl abdominalinės kilmės sepsio, taikoma liberali infuzoterapija. Skiriama skysčių terapija nėra individualizuota. Pacientų mirštamumas stacionarizavimo metu nėra susijęs su operacijos metu skiriamu skysčių kiekiu. ĮvadasOperacijos metu pacientas netenka skysčių, kuriuos stengiamasi pakeisti atliekant intraveninę infuzoterapiją. Nors infuzoterapija yra viena iš fundamentaliųjų intraoperacinės anestezijos dalių, tikslus skysčių tipas, kiekis ir skyrimo laikas iki šiol išlieka plačia diskusijų tema [1]. Perteklinis skysčių skyrimas pasitaiko dažniau ir didina pooperacinių komplikacijų riziką [2]. Kasdienėje praktikoje susiduriama su rutininiu skysčių skyrimu visiems operaciniams pacientams, pernelyg neatsižvelgiant į individualius poreikius, lemiamus paciento bendros būklės ir jos sunkumo, gretutinių ligų. Chirurginė operacinė trauma ir anestezijos indukcijai vartojami medikamentai sumažina efektyvų cirkuliuojančio kraujo tūrį. Šis sumažėjimas sukelia hipotenziją, kurią dažnas anesteziologas priima kaip trigerį infuzoter...