Atopinis dermatitas (AD) yra lėtinė, banguojančios eigos odos liga, dažniausiai sukelianti stiprų odos niežėjimą ir vientisumo pažeidimą. AD serga 20 proc. kūdikių ir vaikų iki 2 metų, iš kurių maždaug trečdalio simptomai siejami su alergija maistui. AD kartais pasireiškia su pirminiu imunodeficitu, o AD sergančių vaikų odą neretai kolonizuoja Staphylococcus aureus (S. aureus). AD gali būti sunki liga, kurią gali sukelti su IgE susijusios arba nesusijusios bei mišrios imuninės reakcijos. Nuo AD sukėlusio mechanizmo priklauso diagnostinių tyrimų pasirinkimas bei simptomų kontrolei naudojamų vaistų paskyrimas. Esant sunkiai AD formai su dauginės alergijos maistui sindromu ir pirminiu imunodeficitu, gyvenimo kokybę gerina tinkamas kompleksinis gydymas. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize, išnagrinėti ir pristatyti sunkios formos atopinio dermatito atvejį, kuris pasireiškė kūdikiui kartu su dauginės alergijos maistui sindromu bei pirminiu imunodeficitu.

Astmos ir kitų atopinių ligų paplitimas per pastaruosius  3 dešimtmečius grėsmingai padidėjo visame pasaulyje. Kita pasaulinė visuomenės sveikatos problema – vis dažnesnis nereikalingas antibiotikų skyrimas, ypač vaikams, virusinėms ar nereikšmingoms bakterinėms ligoms gydyti. Vis daugėja tyrimais pagrįstų įrodymų, kad sergamumas astma ir kitomis atopinėmis ligomis didėja dėl per dažno antibiotikų vartojimo ir mažėjančio mikrobinių antigenų stimuliuojamojo poveikio bręstančiai imuninei sistemai, reikalingo, kad susiformuotų neatopinis Th1 tipo atsakas, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Kvėpavimo takų infekcija, ypač bakterinė, pirmaisiais gyvenimo metais padedanti subrandinti vaiko imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo astmos, vėliau gali tapti susirgimo astma priežastimi arba sukelti astmos paūmėjimą jau šia liga sergančiam pacientui. Tokiais atvejais būtinas tinkamas antibakterinis gydymas. Vis dėlto antibiotikais astma sergančių pacientų nederėtų gydyti rutiniškai. Antibakterinis gydymas skirtinas tik tiems astma sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia klinikinių, biologinių ir/ar radiologinių bakterinės infekcijos požymių.

MIS-C – tai naujas ir mažai žinomas sindromas, susijęs su buvusia SARS–CoV–2 infekcija vaikams. Pagrindi­niams šio sindromo kriterijams priskiriamas karščiavi­mas, uždegiminiai pokyčiai laboratoriniuose tyrimuose, 2 ir daugiau organų sistemų pažeidimo požymiai bei per­sirgimas SARS– CoV–2 infekcija ar kontaktas su sergan­čiuoju asmenims, jaunesniems nei 21 m. (arba iki 19 m. pagal PSO). Dėl sunkių su sindromu susijusių kompli­kacijų, svarbu žinoti MIS–C pasireiškimo dažnį ir riziką, laiku jį atpažinti bei tinkamai gydyti. Tyrimo tikslas − ap­rašyti 2 MIS–C atvejus, pasireiškusius panašaus amžiaus pacientams, parodant pagrindinius sindromo simptomų panašumus bei skirtumus. 1 atveju pacientas atvyko dėl galvos skausmo, karščia­vimo ir vėmimo. Simptomai truko 3 dienas iki paciento atvykimo į gydymo įstaigą, temperatūra pakildavo iki 40 0C, kraujo tyrimai buvo būdingi bakterinei infekcijai, SARS–CoV–2 PGR – neigiamas, COVID–19 sirgo 2021 m. balandžio mėnesį. Paskyrus pradinį gydymą cefurok­simu i/v, paciento būklė negerėjo, išliko karščiavimas, atsirado mieguistumas, odos marmuruotumas, pokyčiai krūtinės ląstos organų r/o, širdies UGT, kraujo tyrimuose. Įvertinus simptomus, tyrimų duomenis bei radus IgG kla­sės antikūnių prieš SARS–CoV–2 (S1), pacientui buvo diagnozuotas MIS–C sindromas. 2 atveju pacientas atvyko dėl karščiavimo iki 39,5 0C ir kosulio. Iš anamnezės sužinota, kad keletui vaiko ben­draklasių buvo diagnozuota COVID–19 liga. Šio pa­ciento tyrimai rodė nespecifinius infekcijos požymius, SARS–CoV– 2 PGR – neigiamas. Pastebėtas besivys­tantis paciento silpnumas, alsavimo sunkumas, akių jun­ginių paraudimas bei virškinimo sutrikimai, vėmimas. Hospitalizavus paskirtas gydymas ceftriaksonu i/v, ta­čiau būklė toliau blogėjo. Stebėtas veido paraudimas ir specifinis bėrimas, pokyčiai kraujo tyrimuose, pilvo UG. Įvertinus pokyčius, nustatytas MIS–C sindromas bei Kawasaki liga. Koregavus gydymą pagal diagnozę, pacientų būklė pa­gerėjo, tačiau 2 atveju buvo diagnozuoti nauji infiltra­ciniai pakitimai plaučiuose, nustatyta Chlamydia pneu­moniae infekcija. Paskyrus gydymą, būklė pagerėjo, abu pacientai pasveiko ir buvo išleisti toliau gydytis ambu­latoriškai. Apžvelgus atvejus, galima daryti išvadą, jog MIS–C yra polimorfinis, ūmiai ir sunkiais simptomais pasireiškiantis sindromas, galin­tis pažeisti keletą organų sistemų, tačiau, suteikus tinkamą gydymą, retai būna mirtinas

Pasaulyje daugėja nuo imunoglobulino E nepriklau­somos maisto alergijos atvejų, pasireiškiančių eozi­nofiliniu ezofagitu, alerginiu proktokolitu bei kitomis eozinofilinėmis virškinamojo trakto ligomis. Eozi­nofilinis ezofagitas gali būti nustatomas vaikams ir suaugusiesiems, o alerginis proktokolitas yra kūdi­kiams būdinga liga, dažniausiai išnykstanti iki vie­nerių metų. Klinikinius simptomus abiem atvejais sukelia vartojamuose maisto produktuose esantys antigenai, o motinos pienu maitinamiems kūdikiams – motinos vartojamo maisto alergenai, patekę į kūdi­kio organizmą su pienu. Efektyviausias eozinofilinio ezofagito ir alerginio proktokolito gydymo pasirinki­mas – dietos taikymas. Visi gydymo dieta variantai pagrįsti vienu principu – visiškai pašalinti alergeną iš vartojamų maisto produktų. Eozinofilinio ezofagito gydymui galimi trys dietos pasirinkimai: amino rūgš­čių, empirinė ir tikslinė eliminacinės, o sėkmingam alerginio proktokolito gydymui dažniausiai užtenka empirinės eliminacinės dietos. Prieš pradedant taikyti gydymą dieta, svarbu išsiaiškinti visus veiksnius, ga­linčius turėti įtakos efektyvumui ir parinkti kiekvie­nam pacientui labiausiai tinkamą metodą.

Eozinofilinis ezofagitas (EE) vis dažniau diagnozuojamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šiame apžvalginiame straipsnyje apibendrinama išplėstinės PubMed/Medline paieškos (1977–2009) metu rasta informacija apie EE – epidemiologija, patofiziologija, klinikinė išraiška, diagnostiniai kriterijai, gydymas ir prognozė. Tikslus EE paplitimas pa-saulyje nežinomas, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad EE paplitimas yra apie 2,5 atv. 10 tūkst. suaugusiųjų ir apie 4,3 atv. 10 tūkst. vaikų. EE diagnozė paremta tiek klinikiniais simptomais, tiek patologiniais radiniais stemplės biopsinėje medžiagoje. EE dažniausiai pasireiškia gastroezofaginio refliukso ligos ir/arba stemplės disfunkcijos simptomais; būdinga tai, kad stemplės gleivinės bioptate randama ≥ 15 eozinofilų smarkiai padidintame lauke. Kol kas standartizuotų EE gydymo protokolų nėra. Gali būti taikomi įvairūs EE gydymo būdai, įskaitant dietą, sisteminio ar vietinio poveikio gliukokortikoidus, imunomoduliuojamąjį gydymą ir endoskopinę stemplės dilataciją. Gydymo būdo pasirinkimas labai priklauso nuo paciento amžiaus bei ligos stadijos, dažnai derinami keli EE gydymo būdai. Daliai kūdikių ir mažų vaikų, kuriems EE sukėlė maisto alergenai, daugiausia pieno baltymas, galima visiška remisija, išsivysčius pripratimui prie priežastinio maisto alergeno. Deja, dažniausiai EE eiga lėtinė, pasikartojanti.