The article deals with the concept of mentorship which may be enhanced with the idea of reverse mentoring, directed towards the self-authorship process of a beginning teacher. The research findings demonstrate that the mentees in reverse mentoring process have learned to confront their own prejudice about mentor experience priority and challenge senior persons' attitudes, have become open in real learning environment, developed a dialogue with their mentor and got more self-reliant in their pedagogical solutions.

Anotacija. Samprata "emancipacija", susiformavusi dar Romos imperijoje, šiandien plečia savo turinį, įgyja naujų atspalvių, keičia nusistovėjusias, tradicines ribas. Greita mokslų raida, tarpdalykinės mokslo tendencijos suteikia šiai sampratai naujų integralių, kartais netgi metaforiškų prasmių. Tradiciškai samprata "emancipacija" Lietuvoje skelbiamuose mokslo darbuose ir straipsniuose asocijuojasi su konkrečiais emancipacijos faktais. Tačiau XX a. pab. -XXI a. pr., pradėjus plačiau ir išsamiau kalbėti apie mokymo / mokymosi paradigmų santykio kaitą edukologijoje, sumanios visuomenės kūrimą, vis dažniau susiduriama su emancipuotos asmenybės samprata. Norint aiškiai suprasti emancipuotai asmenybei keliamus reikalavimus, svarbu apibrėžti emancipacijos esmę. Šiame straipsnyje pateikiama enciklopedijų, žodynų ir istorinių šaltinių turinio analizė, kurioje išryškėjusi semantinė sampratos "emancipacija" traktuotė toliau suponuoja teisinius, socialinius, loso nius ir edukacinius šios sampratos interpretacinius aspektus. Teisiniuose aspektuose išryškėja pilnamečio, ekonomiškai savarankiško žmogaus gyvenimo kokybės juridinis įteisinimas; socialinis aspektas išryškina išsivadavimo iš anksčiau susiformavusių nuostatų, klaidų ar įvairių apribojimų reikšmę asmens socialinei realizacijai, loso nis aspektas atskleidžia žmogaus gebėjimą kurti kultūrą, remiantis argumentacine moralia komunikacine praktika, o edukacinis emancipacijos aspektas akcentuoja asmens gebėjimo ugdyti "savąjį balsą", gebėjimą rinktis ir daryti sprendimus, vertinti žinias, atsižvelgiant į jų validumą, produktyvumą, teisingumą ir aktualumą.Esminiai žodžiai: samprata, emancipacija, interpretaciniai aspektai.

The current educational theoretical and practical discourse intensively highlights the issue of the relationship between the mentor and mentee, in other words, the style of mentoring. The issue of influence of mentoring style to the development of mentees’ pedagogical and didactic competencies is still not sufficiently investigated. The purpose of the study is to explore mentoring styles and examine their contribution to the development of pedagogical didactic competencies of mentees. Reflective reports of student teachers (N=10) who had their internship practice in secondary schools, were analyzed using content (deductive) analysis method. The findings suggest that emerging mentoring style depends on the age and the previous pedagogical experience of mentee’s: young and having no pedagogical practice mentees tend to follow the traditional-hierarchical mentoring relationship, while older and with some pedagogical experience mentees prefer to practice reciprocal relationship with their mentors. Anyway, in both highlighted cases, the emphasis of mentors is placed on the development of didactical competencies rather than pedagogical. The prevailing mentor – mentee relationship in secondary education and implications for the professional identity of student teachers are discussed as well.

No abstract