Anotacija. Samprata "emancipacija", susiformavusi dar Romos imperijoje, šiandien plečia savo turinį, įgyja naujų atspalvių, keičia nusistovėjusias, tradicines ribas. Greita mokslų raida, tarpdalykinės mokslo tendencijos suteikia šiai sampratai naujų integralių, kartais netgi metaforiškų prasmių. Tradiciškai samprata "emancipacija" Lietuvoje skelbiamuose mokslo darbuose ir straipsniuose asocijuojasi su konkrečiais emancipacijos faktais. Tačiau XX a. pab. -XXI a. pr., pradėjus plačiau ir išsamiau kalbėti apie mokymo / mokymosi paradigmų santykio kaitą edukologijoje, sumanios visuomenės kūrimą, vis dažniau susiduriama su emancipuotos asmenybės samprata. Norint aiškiai suprasti emancipuotai asmenybei keliamus reikalavimus, svarbu apibrėžti emancipacijos esmę. Šiame straipsnyje pateikiama enciklopedijų, žodynų ir istorinių šaltinių turinio analizė, kurioje išryškėjusi semantinė sampratos "emancipacija" traktuotė toliau suponuoja teisinius, socialinius, loso nius ir edukacinius šios sampratos interpretacinius aspektus. Teisiniuose aspektuose išryškėja pilnamečio, ekonomiškai savarankiško žmogaus gyvenimo kokybės juridinis įteisinimas; socialinis aspektas išryškina išsivadavimo iš anksčiau susiformavusių nuostatų, klaidų ar įvairių apribojimų reikšmę asmens socialinei realizacijai, loso nis aspektas atskleidžia žmogaus gebėjimą kurti kultūrą, remiantis argumentacine moralia komunikacine praktika, o edukacinis emancipacijos aspektas akcentuoja asmens gebėjimo ugdyti "savąjį balsą", gebėjimą rinktis ir daryti sprendimus, vertinti žinias, atsižvelgiant į jų validumą, produktyvumą, teisingumą ir aktualumą.Esminiai žodžiai: samprata, emancipacija, interpretaciniai aspektai.

No abstract

Anotacija. Straipsnyje aptariami edukacinių aplinkų, įgalinančių mokinius svarstyti karjeros pasirinkimą, elementai. Pateikiami empirinio kokybinio tyrimo rezultatai. Atskleidžiami pagrindiniai elementai: edukacinės institucijos įgalinimo sąlygos, ugdymo karjerai procese veikiantys subjektai, edukacinės technologijos, orientacija į mokinio pasirengimo svarstyti karjeros pasirinkimą lygį, svarstyti įgalinančios veiklos, artimų žmonių aplinka.Esminiai žodžiai: edukacinės aplinkos, svarstymas, įgalinimas svarstyti, karjeros pasirinkimas. ĮvadasUgdymo karjerai procesas bendrojo ugdymo mokykloje pastaruoju metu patiria tam tikrų transformacijų. Šiai veiklai skiriama vis daugiau dėmesio. Rengiami ir įgyvendi-nami įvairūs projektai, mokyklose veikia karjeros centrai, dirba karjeros koordinatoriai. Ieškoma efektyvių būdų, padedančių mokiniams pasirengti karjeros pasirinkimui.Mokinių karjeros pasirinkimas šiame darbe suprantamas kaip procesas, kurio metu mokiniai sąmoningai renkasi jiems priimtiną ateities viziją profesiniame bei asmeniniame gyvenime. Pradinės pozicijos tašku galima laikyti studijų krypties pasirinkimą, kai daromas pirmasis žingsnis į profesinį pasaulį, kuris siejasi su asmeniniais poreikiais.Nepaisant ugdymo karjerai intervencijų ir informacijos apie karjeros galimybes gausos, tikrovėje informacijos paieškos nebūtinai yra atliekamos nuodugniai, o profesiją besirenkantis asmuo dažnai siekia tą padaryti trumpiausiu keliu ir vėliau sunkiai gali paaiškinti,

ANOTACIJAStraipsnyje aptariama pedagogų rengimo situacija Kauno technologijos universitete, lyginant dvi vienerių metų trukmės laipsnio nesuteikiančių studijų programas. Viena jų -"Pedagogika", veikusi iki 2013 m., o kita -"Pedagoginės studijos", pradėjusi veikti 2014-2015 m. m.. Analizuojant šias programas, paaiškėjo naujosios studijų programos ypatumas, kad pedagoginė praktika, apimanti 30 studijų kreditų, yra svarbus pedagogų rengimo veiksnys. Pedagoginė praktika naujoje programoje darniai susieja teorinių modulių teikiamas žinias su galimybe praktikos metu atlikti pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimą, kuris ir sudaro baigiamojo projekto esmę. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: studijų programa "Pedagogikos studijos", pedagogų rengimas, pedagoginė praktika, tutorius, mentorius. ĮvadasLietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pastaruoju dešimtmečiu ypač pakito pedagogų rengimo praktika. Atsižvelgiama ne tik į Lietuvos poreikius, bet vis daž-niau žvalgomasi į edukologų patarimus ir praktinę pedagogų rengimo patirtį tiek Europoje, tiek ir kitose pasaulio valstybėse. Nuo pedagogo kokybiško parengimo veiklai didele dalimi priklauso visos šalies visuomenės kokybinė kaita, gebėjimas nuolat atliepti kintančius pasaulio iššūkius.Ugdymo įstaigos išgyvena didelius kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Pedagogų veiklos sritys atsiskleidžia pedagogų rengimo standartuose. Diskutuojama 1 Nijolė Bankauskienė -socialinių mokslų (edukologija) daktarė. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų mokslo fakulteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: edukologija; pedagogikos istorijos teorija; filologinis prusinimas; lietuvių kalbos ir literatūros mokymo metodika; pedagogų rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas; socioedukacinė veikla; pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo meto-dologija. 2Ramunė Masaitytė -edukologijos magistrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų skyriaus vyresn. specialistė studijų apskaitai; Kalbų ir edukacijos katedros asistentė. Mokslinių interesų sritys: profesinis rengimas; tęstinis ugdymas(is); pedagogų rengimas; socioedukacinė veikla.

The modern epoch raises greater and greater requirements for teachers’ competence and qualification. So a pedagogue is obliged to constantly develop them. For 15 years Kaunas University of Technology has already provided teacher training by distance teaching method. In order to achieve the aim it has modern technical base and the teacher training programme “Pedagogical Studies”. Considering the time and its requirements the programme content also changed. This article reviews the content and its change of the teacher training programme.