No abstract

Neurogeninės kilmės šlapinimosi sutrikimai, atsiradę dėl stuburo traumos, yra aktuali problema. Sunkus stuburo pažeidimas gali sukelti padidėjusį šlapimo pūslės jautrumą, tuštinamojo pūslės raumens (detruzoriaus) hiperaktyvumą, o dėl to šlapimo nelaikymą kaupimo fazės metu. Praradus spinalinę kontrolę, kuri normaliai koordinuoja detruzoriaus susitraukimą ir šlaplės sfinkterio atsipalaidavimą šlapinantis, vystosi detruzoriaus ir sfinkterio sinerginis susitraukinėjimas arba, atvirkščiai -veziko sfinkterinė dissinergija, sukelianti fiziologiškai nenormalų šlapimo pasišalinimą. Šie pokyčiai gali pakenkti paciento gyvenimo kokybei, todėl taikomi įvairūs gydymo būdai. Pirmo pasirinkimo medikamentai yra anticholinerginiai vaistai. Jiems tapus nebeveiksmingais ir norint išvengti chirurginio gydymo, naudojamos botulino toksino A inkekcijos į šlapimo pūslės raumenį arba šlaplės sfinkterį. Botulino toksino A injekcijos -tai naujas gydymo metodas šlapinimosi sutrikimams gydyti. Jis yra veiks mingas ir sukelia mažai nepageidaujamų reiškinių, todėl ši procedūra vis dažniau atliekama klinikinėje praktikoje. Injekcijomis siekiama sumažinti slėgį pūslėje ir retinti šlapimo nelaikymo epizodų skaičių, be to, galima atlikti kartotines injekcijas. Reikšminiai žodžiai: stuburo trauma, šlapinimosi sutrikimai, botulino toksinas Neurogenic bladder in patients after spinal cord injury is a significant problem. A severe spinal cord injury might produce overactive bladder, detrusor's hyperactivity which results in urine leaking during storage phase. The loss of supraspinal control that normally coordinates detrusor contraction and sphincter relaxation during urination, can lead to segmental spinal cord reflexmediated simultaneous contractions of detrusor and sphincter or on the contrary to detrusorsphincter dyssynergia, resulting in inefficient urine voiding and high residual volume. These diseaserelated alterations may deteriorate patient's qual ity of life, therefore different approaches are being applied for patient's wellbeing. Anticholinergic medications are currently first choice for treatment of neurogenic detrusor overactivity. If anticholinergic drugs are not effective and surgery is not an option, injections of botulinum toxinA to detrusor or urethral sphincter can be chosen for lowering bladder pressure and decreasing the number of urinary incontinence episodes. Botulinum toxinA injections is a new highly efficient method with rare side effects, therefore this procedure is becoming a promising future in bladder dysfunction treatment. The botulinum toxinA treatment can be performed repeatedly.

Gimdos plyšimas – tai grėsminga komplikacija nėštumo laikotarpiu ir gimdymo metu, dėl kurios gali žūti motina su vaisiumi. Ši komplikacija, kuriai būtina skubi patyrusios komandos pagalba, dažniausiai pasitaiko sužadinus gimdymą, esant randui gimdoje. Po miomektomijos chirurginio gydymo gimdymas yra padidėjusios rizikos bei pasirinkimas gimdyti natūraliai arba per cezario pjūvio operaciją priklauso nuo buvusios operacijos eigos. Viena iš komplikacijų gimdymo metu po miomektomijos yra gimdos plyšimas, tai reta, tačiau didžiausią įtaką motinai ir vaisiui turinti komplikacija. Plyšimo atvejai antrą arba trečią nėštumo trečdalį, prieš atsirandant gimdymo veiklai, yra taip pat reta, tačiau ypatingo dėmesio bei greitų sprendimų reikalaujanti klinikinė būklė. Pristatome sėkmingai pasibaigusį klinikinį atvejį, kai pacientei po laparoskopinės operacijos dėl nevaisingumo ir dauginių gimdos miomų šalinimo, esant 25 savaičių nėštumui pasireiškė pirmieji gimdos rando išsiskyrimo simptomai, tačiau nėštumą pavyko pratęsti iki 36 savaičių. Ultragarsiniai vaizdai ir operacijos metu stebėta būklė skatina mąstyti apie nėštumo laikotarpiu vykstančią gimdos sienelės transformaciją, kuri galėjo lemti rando išsiskyrimą bei gimdos plyšimą. Laparoskopinė miomektomija turi pranašumą prieš laparotominę miomektomiją, ypač gydant nevaisingumą, tačiau negalima nuvertinti gimdos plyšimo rizikos nėštumo laikotarpiu. Dėl šios priežasties gimdos raumens sluoksnio atstatymas turi ypatingą reikšmę. Miomų sąsaja su vaisingumu, taktika iki ir po operacijos aptariamos literatūros apžvalgoje.

Įvadas Nėštumas gimdos kaklelyje yra reta patologija, kurios tiksli etiologija nežinoma. Ši būklė gali būti gyvybiškai pavojinga ir gydoma totalia laparotomine histerektomija, tačiau tobulėjanti diagnostika leidžia ektopinį nėštumą gimdos kaklelyje gydyti išsaugant vaisingumą. Klinikinis atvejis 38 metų pacientė buvo paguldyta į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę dėl kraujavimo iš makšties ir skausmo apatinėje pilvo dalyje. Nuodugniai ištyrus pacientę, buvo diagnozuotas nėštumas gimdos kaklelyje. Apsvarsčius skirtingas gydymo taktikas, totali laparotominė histerektomija buvo pasirinka kaip tinkamiausias gydymo būdas. Operacija buvo sėkminga, pooperacinis lai­kotarpis sklandus. Diskusija Ultragarso tyrimas yra pagrindinis nėštumo gimdos kaklelyje diagnostikos metodas. Skėtikliais ir bimanualinio tyrimo metu dažniausiai randami svarbūs pakitimai, kurie padeda pagrįsti diagnozę. Totali laparotominė histerektomija buvo pagrindinis gydymo metodas, tačiau tobulėjant diagnostikos metodams metotreksatas tapo pirmos eilės pasirinkimu kaklelinio nėštumo atveju. Kiti konservatyvūs gydymo metodai, pavyzdžiui, gimdos ir gimdos kaklelio abrazija, lydima tamponavimo Foley kate­teriu, ar gimdos arterijos embolizacija, tampa vis populiaresni. Išvados Duomenys apie kaklelinį nėštumą yra riboti dėl šios patologijos retumo ir kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Noras išsaugoti vaisingumą ir pacientės būklė yra pagrindiniai rodikliai, į kuriuos būtina atsižvelgti nusprendžiant, kokią gy­dymo taktiką pasirinkti esant nėštumui gimdos kaklelyje.

Reikšminiai žodžiai: šlapimo nelaikymas dėl įtampos, TOT operacija, patirtis, efektyvumas. Darbo tikslas. Įvertinti įgytos operacinės patirties įtaką šlapimo nelaikymo korekcijos transobturatoriniu raiščiu (TOT operacijos) rezultatams, gydant įtampos šlapimo nelaikymą arba mišrų šlapimo nelaikymą, vyraujant įtampos šlapimo nelaikymui. Darbo metodika. Tai yra prospektyvinis tyrimas, apimantis TOT operacijas, atliktas nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) Ginekologijos skyriuje. Į tyrimą įtraukti visi atvejai, kai pacientėms dėl įtampos arba mišraus šlapimo nelaikymo, vyraujant įtampos šlapimo nelaikymui, atliktos TOT operacijos, implantuojant sintetinį raištį. Indikacija operaciniam gydymui buvo šlapimo nelaikymas dėl įtampos arba mišrus šlapimo nelaikymas, vyraujant įtampos šlapimo nelaikymui. Tyrimo metu buvo pateiktos originalios anketos prieš operaciją ir praėjus metams po jos. Anketose prieš operaciją buvo surinkti pacienčių anamnezės ir gyvenimo kokybės duomenys, o anketose, pateiktose praėjus metams po atliktos operacijos, buvo vertinamas operacijos efektyvumas, pooperacinė eiga ir nepageidaujami požymiai. Gauti rezultatai palyginti su prospektyvinio tyrimo, atlikto 2012 m. VMKL Ginekologijos skyriuje, rezultatais. Rezultatai. 2014 m. iš viso atliktos 98 TOT operacijos. Į tyrimą įtrauktos 54 (55 proc. operuotų) pacientės. Likusios atkrito dėl duomenų trūkumo arba buvo nesurastos praėjus 1 metams po operacijos. Iki operacijos izoliuotas įtampos šlapimo nelaikymas buvo nustatytas 25 (46,3 proc.) pacienčių, mišrus šlapimo nelaikymas, vyraujant įtampos šlapimo nelaikymui, – 29 (53,7 proc.). Po 1 metų 30 (55,6 proc.) pacienčių neliko jokių šlapimo nelaikymo simptomų, 21 (38,9 proc.) pacientei buvo ryškus pagerėjimas, daliai jų su išlikusiais dirgliosios šlapimo pūslės simptomais. Operacijos bendras efektyvumas buvo 94,5 proc. 2012 m. VMKL Ginekologijos skyriuje atliktame tyrime, į kurį buvo įtraukta 40 pacienčių, operacijos efektyvumas praėjus metams po operacijos buvo 92,5 proc.: 57,5 proc. pacienčių neliko jokių šlapimo nelaikymo simptomų ir 35 proc. moterų buvo ryškus pagerėjimas su išlikusiais dirgliosios šlapimo pūslės simptomais. Operacinio gydymo rezultatas didėjant patirčiai yra geresnis, tačiau statistiškai nereikšmingas (p > 0,05). Išvados. TOT operacija gydant įtampos šlapimo nelaikymą yra auksinis standartas, nes efektyvi, saugi, ilgalaikė ir sukelia tik kelias nedideles komplikacijas. Didėjant atliekamų operacijų skaičiui, didėja patirtis ir gerėja operacijos efektyvumas, tačiau priimtini geri rezultatai gaunami net ir po pirmųjų operavimo metų. Šios operacijos mokymosi kreivė yra trumpa.