Darbo tikslas Nustatyti po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją susidariusių vietinių komplikacijų dažnį, pažeidimo vietos tipą ir optimalų gydymo metodą. Tyrimo medžiaga ir metodai Atlikta 166 pacientų, 2007–2011 metais patyrusių vietinių komplikacijų po kateterizavimo dėl įtariamos vainikinių arterijų patologijos, ligos istorijų duomenų retrospektyvi analizė. Vietinės kraujagyslių komplikacijos diagnozuotos ir gydytos krau­jagyslių chirurgų. Rezultatai Tiriamąją grupę sudarė 96 (57,8 %) moterys ir 70 (42,2 %) vyrų. Vidutinis pacientų amžius buvo 69,1 metų (±11,4 metai). 63 pacientams (38 %) nustatyta sutrikusi kojų arterinė kraujotaka. Po kateterizavimo, atlikto dėl širdies kraujagyslių sistemos pa­tologijos, šlaunies arterijos pseudoaneurizma išsivystė 162 (97,6%), arterioveninė fistulė – 3 (1,8 %), didelė hematoma – 1 pa­cientui. 111 (66,9 %) pacientų gydyta konservatyviai. Chirurginio gydymo prireikė 55 (33,1 %) pacientams. Operuotos 37 mo­terys (67,3 %) ir 18 vyrų (32,7 %). Vidutinis operuotų pacientų amžius buvo 69,9 (±10) metai. Pseudoaneurizmos pašalinimas ir arterijos plastika venos lopu atlikta 33 (60 %) pacientams, pašalinti krešuliai ir užsiūti arterijos defektai 22 (40 %) pacientams. Išvados Vietinių kraujagyslių komplikacijų po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją įvyko 166 pacientams (0,706 %). Dažniausia komplikacija po šlaunies arterijos kateterizavimo – pseudoaneurizma. Pseudoaneurizmos sėkmingai gydytos konservatyviai 111 pacientų (66,9 %). Punkcijos vietos kraujagyslių komplikacijos buvo dažnesnės ligoniams, ku­riems buvo periferinių arterijų aterosklerozinis pažeidimas (p<0,01). Reikšminiai žodžiai: jatrogeninis šlaunies arterijos pažeidimas, pseudoaneurizma Treatment of local complications that develop after catheterisation through the femoral artery punctureIngrida Ašakienė, Andrius Černauskas, Nerijus Misonis, Vaidotas Zabulis, Robertas Breivis, Sigitas Tvarionavičius, Ramūnas Kvietkauskas ObjectiveTo determine what is the rate, type, and the best treatment of local femoral access complications after interventional cardiol­ogy catheterisation procedures through percutaneous femoral artery puncture.Materials and methodsRetrospective analysis of 166 patient medical records was carried out. All the patients underwent coronarography for the suspected coronary artery disease. All of them from 2007 to 2011 developed local femoral access complications. All complica­tions were diagnosed and treated by vascular surgeons.ResultsThe study group consisted of 96 (57.8%) women and 70 (42.2%) men. The average age of the patients was 69.1 years (±11.4 years). Limb ischemia was determined in 63 patients (38%). After catheterisation due to cardiovascular pathology, femoral artery pseudoaneurysm developed in 162 patients (97.6%), arteriovenous fistula in 3 patients (1.8%), and massive hematoma in 1 patient; 111 patients (66.9%) were treated conservatively and 55 (33.1%) surgically. The surgically treated group consisted of 37 women (67.3%) and 18 men (32.7%). The average age of surgically treated patients was 69.9 (±10) years. Pseudoaneurysm removal and venous patch plasty were performed in 33 patients (60%). The removal of blood clots and direct suture of arterial defects were performed in 22 patients (40%).Conclusions166 patients (0.706%) developed local vascular complications after cardiovascular interventions through the femoral artery. Pseudoaneurysm was the most common complication after femoral artery catheterisation. Conservative treatment was suc­cessful in 111 patients (66.9%). Local vascular complications of the puncture site were more common in patients with a pe­ripheral arterial disease (p < 0.01).Key words: iatrogenic femoral artery damage, pseudoaneurysm

Reikšminiai žodžiai: visceralinės aneurizmos, aneurizmos plyšimas. Visceralinės aneurizmos yra reta patologija. Medicinos publikacijose apie visceralines aneurizmas dažniausiai pristatomi pavieniai klinikiniai atvejai, o ne tyrimai, paremti statistine duomenų analize. Straipsnyje pateikiama visceralinių aneurizmų gydymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje patirtis. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje per pastaruosius 13 metų gydyti 6 pacientai, sergantys visceralinėmis aneurizmomis. Kadangi gydytų pacientų skaičius buvo per mažas, kad būtų galima atlikti statistiškai patikimus skaičiavimus, straipsnyje pateikiama aprašomoji analizė. Gydyti pacientai, sirgę įvairių lokalizacijų visceralinėmis aneurizmomis, kurios pasireiškė įvairia klinika. Diagnozė buvo nustatyta dažniausiai atsitiktinai, atlikus pilvo echoskopiją, rečiau – kompiuterinės tomografijos metodu. Patologija patikslinta ir invazinio gydymo taktika parinkta atlikus kompiuterinę tomografiją, o kai kuriais atvejais – ir angiografiją. Gydyti 4 asimptominėmis aneurizmomis sergantys pacientai, 1 – simptomine ir 1 – plyšusia. Taikytas tiek endovaskulinis, tiek operacinis gydymas. 3 gydyti pacientai pasveiko, 1 paciento būklė nepakito, 2 – mirė. Visceralinių aneurizmų diagnostiką apsunkina šiai patologijai būdinga nespecifiška klinika. Neatidėliotina ar skubi intervencija būtina siekiant sumažinti pacientų, sergančių atitinkamai simptominėmis arba plyšusiomis visceralinėmis aneurizmomis, mirtingumą. Operacinio gydymo rezultatai yra stabilesni, tačiau nuolat progresuojantis ir tinkamai taikomas endovaskulinis gydymas pamažu tampa pirmu pagal pasirinkimą gydymo metodu. Visceralinių aneurizmų diagnostikos ir gydymo patirtis bei iššūkiai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje yra analogiški pateikiamiems kitose publikacijose, nagrinėjančiose šią patologiją.

Darbo tikslas Nustatyti po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją susidariusių vietinių komplikacijų dažnį, pažeidimo vietos tipą ir optimalų gydymo metodą. Tyrimo medžiaga ir metodai Atlikta 166 pacientų, 2007–2011 metais patyrusių vietinių komplikacijų po kateterizavimo dėl įtariamos vainikinių arterijų patologijos, ligos istorijų duomenų retrospektyvi analizė. Vietinės kraujagyslių komplikacijos diagnozuotos ir gydytos krau­jagyslių chirurgų. Rezultatai Tiriamąją grupę sudarė 96 (57,8 %) moterys ir 70 (42,2 %) vyrų. Vidutinis pacientų amžius buvo 69,1 metų (±11,4 metai). 63 pacientams (38 %) nustatyta sutrikusi kojų arterinė kraujotaka. Po kateterizavimo, atlikto dėl širdies kraujagyslių sistemos pa­tologijos, šlaunies arterijos pseudoaneurizma išsivystė 162 (97,6%), arterioveninė fistulė – 3 (1,8 %), didelė hematoma – 1 pa­cientui. 111 (66,9 %) pacientų gydyta konservatyviai. Chirurginio gydymo prireikė 55 (33,1 %) pacientams. Operuotos 37 mo­terys (67,3 %) ir 18 vyrų (32,7 %). Vidutinis operuotų pacientų amžius buvo 69,9 (±10) metai. Pseudoaneurizmos pašalinimas ir arterijos plastika venos lopu atlikta 33 (60 %) pacientams, pašalinti krešuliai ir užsiūti arterijos defektai 22 (40 %) pacientams. Išvados Vietinių kraujagyslių komplikacijų po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją įvyko 166 pacientams (0,706 %). Dažniausia komplikacija po šlaunies arterijos kateterizavimo – pseudoaneurizma. Pseudoaneurizmos sėkmingai gydytos konservatyviai 111 pacientų (66,9 %). Punkcijos vietos kraujagyslių komplikacijos buvo dažnesnės ligoniams, ku­riems buvo periferinių arterijų aterosklerozinis pažeidimas (p<0,01). Reikšminiai žodžiai: jatrogeninis šlaunies arterijos pažeidimas, pseudoaneurizma Treatment of local complications that develop after catheterisation through the femoral artery punctureIngrida Ašakienė, Andrius Černauskas, Nerijus Misonis, Vaidotas Zabulis, Robertas Breivis, Sigitas Tvarionavičius, Ramūnas Kvietkauskas ObjectiveTo determine what is the rate, type, and the best treatment of local femoral access complications after interventional cardiol­ogy catheterisation procedures through percutaneous femoral artery puncture.Materials and methodsRetrospective analysis of 166 patient medical records was carried out. All the patients underwent coronarography for the suspected coronary artery disease. All of them from 2007 to 2011 developed local femoral access complications. All complica­tions were diagnosed and treated by vascular surgeons.ResultsThe study group consisted of 96 (57.8%) women and 70 (42.2%) men. The average age of the patients was 69.1 years (±11.4 years). Limb ischemia was determined in 63 patients (38%). After catheterisation due to cardiovascular pathology, femoral artery pseudoaneurysm developed in 162 patients (97.6%), arteriovenous fistula in 3 patients (1.8%), and massive hematoma in 1 patient; 111 patients (66.9%) were treated conservatively and 55 (33.1%) surgically. The surgically treated group consisted of 37 women (67.3%) and 18 men (32.7%). The average age of surgically treated patients was 69.9 (±10) years. Pseudoaneurysm removal and venous patch plasty were performed in 33 patients (60%). The removal of blood clots and direct suture of arterial defects were performed in 22 patients (40%).Conclusions166 patients (0.706%) developed local vascular complications after cardiovascular interventions through the femoral artery. Pseudoaneurysm was the most common complication after femoral artery catheterisation. Conservative treatment was suc­cessful in 111 patients (66.9%). Local vascular complications of the puncture site were more common in patients with a pe­ripheral arterial disease (p < 0.01).Key words: iatrogenic femoral artery damage, pseudoaneurysm

Reikšminiai žodžiai: visceralinių arterijų aneurizmos, visceralinės aneurizmos, aneurizmos plyšimas. Straipsnyje pateikiama visceralinių aneurizmų literatūros apžvalga. Iki šiol literatūroje apie šią patologiją publikuota per 4 000 straipsnių. Pirmasis visceralinę aneurizmą aprašė prancūzas Beaussiers 1770 metais. Visceralinėmis aneurizmomis vadinamos pilvinio kamieno, viršutinės ir apatinės pasaito, inkstų arterijų ir jų šakų aneurizmos. Jų sutinkama ne daugiau kaip 2 proc. populiacijos. Visceralinės aneurizmos skirstomos į tikras visceralines aneurizmas ir pseudoaneurizmas. Pastarosios aptinkamos dvigubai dažniau nei tikros visceralinės aneurizmos. Dažniausiai tikrosios aneurizmos susiformuoja dėl aterosklerozės, fibromuskulinės displazijos arba traumos, o pseudoaneurizmas dažniausiai sukelia pankreatitai. Pagal klinikinę stadiją skiriamos asimptominės, simptominės ir plyšusios visceralinės aneurizmos. Pastarosios pasižymi ypač dideliu mirtingumu. Visceralinės aneurizmos dažniausiai pažeidžia blužnies arterijas, rečiau – kepenų, inkstų, ypač retai – kitas visceralines arterijas. Pagrindiniai diagnostikos iššūkiai – labai įvairi ir nespecifinė visceralinių aneurizmų klinika. Pagrindinės diagnostikos naujovės – didesnės raiškos ir erdvinės vaizdinių tyrimų atmainos. Planinis invazinis gydymas taikytinas, jei visceralinių aneurizmų diametras ≥ 2 cm, taip pat kai kurių išimčių atvejais – nepriklausomai nuo aneurizmos dydžio. Esant simptominėms aneurizmoms, intervencija turi būti atliekama neatidėliotinai, o plyšusių atvejais – skubiai. Minimaliai invaziniai gydymo metodai pamažu tampa pagrindiniai gydant visceralines aneurizmas. Ypač gerų rezultatų ateityje tikimasi gydant aneurizmas srovę nukreipiančiais stentais, kai jie taps prieinamesni.