Straipsnio tikslas – aptarti pagrindinius eksplikavimo reiškinio aspektus, kuriuos vertimo tyrėjai vertina nevienareikšmiškai: apibrėžties problematiką, eksplikavimo klasifikaciją, eksplikavimo vertime žodžiu ir raštu skirtumus ir galimas eksplikavimo priežastis. Atkreipiamas dėmesys į konteksto svarbą sinchroniniame vertime ir aptariami komunikacinės rizikos vengimo, kaip pagrindinės eksplikavimo priežasties, trūkumai. Straipsnyje eksplikavimo sinchroniniame vertime ypatumai apžvelgiami pasitelkiant vertimo iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą pavyzdžius iš Europos Parlamento plenarinių sesijų.

Straipsnyje aptariama Vokietijos ir Lietuvos šeimos teisės sąvokų kaita, remiantis teisės institutų elterliche Sorge ir tėvų valdžia pavyzdžiais. Pristatomi atitinkamų sąvokų vartojimo nenuoseklumai, pabrėžiant, jog išraiškos formos atspindi tam tikras už jų slypinčias nuostatas. Lyginamas Vokietijos ir Lietuvos civiliniuose kodeksuose nustatytas teisės institutųelterliche Sorge ir tėvų valdžia turinys ir jų išraiškos formų kitimo tendencijos abiejose šalyse. Atkreipiamas dėmesys, kad po daugybės Vokietijoje vykusių reformų teisės instituto pavadinimas, pakeistas iš elterliche Gewalt į elterliche Sorge, išreiškia daug palankesnį požiūrį į vaikų priežiūrą. Supažindinama su Lietuvos šeimos teisėje anksčiau egzistavusiu teisės institutu tėvystės teisės bei jo nevienareikšmiu pavadinimu. Pateikiamos panaikinto teisės instituto tėvystės teisių atėmimaspriežastys. Analizuojama, kodėl siūlomi variantai tėvų globa ir tėvų atsakomybė ir pareigos ne visiškai tiksliai atspindi šio teisės instituto esmę, bei pateikiamos galimos alternatyvos. Lyginant Vokietijos ir Lietuvos šeimos teisės institutų pavadinimų kaitą, galima teigti, jog Vokietijos šeimos teisės institutas elterliche Sorge savo išraiškos forma labiau atspindi rūpinimosi vaikais aspektą nei Lietuvos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų valdžia. Straipsnyje raginama siekti, kad Lietuvoje galiojantys teisės institutai tiek turinio atžvilgiu, tiek išraiškos forma atspindėtų teisės normose užfiksuotą vaiko gerovės ir vaiko interesų viršenybės principą.

Viena iš esminių nuosekliojo vertimo proceso dalių -žymėjimasis. Vertėjas pasižymi kalbėtojo produkuojamo teksto turinį, kad galėtų kalbėtojo pranešimą perteikti kita kalba. Straipsnio tikslas -nustatyti ir aprašyti teksto glaudinimo strategijas, kurias pasitelkdami vertėjai šį turinį gali pasižymėti kuo glausčiau. Straipsnyje pristatomas empirinis šių strategijų tyrimas ir kokybinė eksperimentu surinktų šešių užrašų tekstų analizė. Nustatyta, kad vertėjai, nuosekliai versdami iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, žymisi pasitelkdami dvi teksto glaudinimo strategijas: elipsę ir transformaciją. Remiantis Danielio Gile'io pastangų modeliu (Gile 1997; Gile 2009, 157-190) aptariami šių strategijų pranašumai ir trūkumai ekonomiškumo atžvilgiu. Daroma išvada, kad teksto glaudinimo strategijų pasirinkimas gali priklausyti nuo vertėjo turimų kognityvinių išteklių. EKONOMIŠKUMAS VERTĖJO UŽRAŠUOSENuo tada, kai vertėjams prireikė nuosekliai versti kelių minučių ir ilgesnes kalbas, vertėjo užrašai tapo neatsiejama klasikinio nuosekliojo vertimo (toliau -NV) dalimi (Pöchhacker 1998, 367). Vertėjo užrašai -tai tekstas, kurį vertėjas žymisi klausydamasis originalo teksto (toliau -OT), ir kurį iš karto po to perteikia kita -vertimo -kalba. Nors vertėjo užrašai yra individualūs, skirti tik pačiam jų autoriui ir jiems netaikomos griežtos žymėjimosi taisyklės, užrašų pobūdį iš dalies riboja jų paskirtis ir žymėjimosi sąlygos. Dažnai vertėjo užrašai vadinami atminties pagalbine priemone, atminties ramsčiu (Seleskovitch, Haas 1988, 41; Minjar-Beloručev 1969, 4; Pöchhacker 1998, 367). Vertėjui pravartu pasižymėti kuo daugiau informacijos, kad galėtų "atlaisvinti atmintį" ir versti kuo nuosekliau, išsamiau ir tiksliau. Kita vertus, žymėjimąsi veikia tai, kad jis vyksta vienu metu klausantis ir suvokiant OT. Kalbėtojo tempas paprastai verčia vertėją žymėtis greitai ir trumpai, kitaip jis nesuspėtų pasižymėti išsakomos informacijos. Dėl šių dviejų veiksnių -siekio pasižymėti kuo daugiau turinio ir būtinybės žymėtis greitai,

Sinchroninio vertimo StrategijoS verčiant vokiečių kalboS paSakymuS Su šalutiniaiS SakiniaiS į lietuvių kalbą Rasa DarbutaitėVilniaus universitetas Filologijos fakultetas Vertimo studijų katedra Rasa. Darbutaite@flf.vu.lt Šis straipsnis -vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje pažvelgti į sinchroninio vertimo problemas iš mokslinės perspektyvos. Straipsnyje apžvelgiami sinchroninio vertimo sunkumai, atsirandantys dėl skirtingos vokiečių ir lietuvių kalbų šalutinių sakinių sintaksės, supažindinama su vertimo mokslo darbuose pristatomomis sinchroninio vertimo strategijomis ir aptariami galimi šių strategijų taikymo būdai.