ĮvadasMedicinos darbuotojų profesiniai ir biologiniai rizikos veiksniai: sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sąlytis su kito asmens krauju, jo komponentais ir kitais potencialiai infekuotais žmogaus organizmo skysčiais, audiniais ir t. t. Medicinos darbuotojai dėl kasdienio kontakto su žmogaus organizmo biologiniais skysčiais priskiriami didžiausios biologinių veiksnių rizikos grupei (1). Profesinė darbuotojo ekspozicija biologiniais skysčiais -tai darbuotojų gleivinių ir odos sąlytis su krauju ar kitais skysčiais. Mikrotrauma -tai susižeidimas naudotais aštriais instrumentais, aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ar biologiniais skysčiais (2). Ekspozicijos biologiniais skysčiais ir mikrotraumų rizika yra susijusi su infekcijomis, plintančio-mis krauju: hepatito B virusu (HBV), hepatito C virusu (HCV), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), herpetiniais virusais, sifiliu, tuberkulioze ir kt. (3).Žmogaus imunodeficito (ŽIV), hepatitų B ir C virusinės infekcinės ligos, plintančios krauju, atsiradus odos ir gleivinių pažeidimams, vis dažniau tampa medicinos darbuotojų profesinio sergamumo (užsikrėti-mo) priežastimi (4). Užsikrėtimo šiomis ligomis rizika labai įvairi ir priklauso nuo užkrato kiekio, perdavimo būdo, mikroorganizmo jautrumo aplinkos veiksniams ir cheminėms medžiagoms, pačių virusų virulentiš-kumo, jų paplitimo populiacijoje, darbuotojo imuninės sistemos stiprumo, susižalojimo gylio, laikotarpio nuo susižalojimo iki žaizdos antiseptikos bei profilaktikos priemonių naudojimo po mikrotraumos ar ekspozicijos (5, 6). Vienas pagrindinių ir pirminių būdų, kuriais sveikatos priežiūros darbuotojai užsikrečia krauju plintančiomis infekcijomis, yra poodiniai pažeidimai tuščia-viduriais kraujo pripildytais aštriais instrumentais. Tyrimų duomenimis, Europoje adatomis susižalojama milijoną kartų per metus (7,8). HBV infekcija yra vienas pavojingiausių medicinos darbuotojų profesi-