Raktažodžiai: slaugytojas, vaikai, sergantys onkologine liga, bendravimas su vaikais, sergančiais onkologine liga. SantraukaTyrimo tikslas -atskleisti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų bendravimo poreikį ir pasitenkinimą bendravimo kokybe su slaugytojais. Tyrimas atliktas vienoje iš Lietuvos gydymo įstaigų, taikant tyrimo metodų trianguliaciją: pusiau struktūrizuotą giluminį interviu, dokumentų analizę bei stebėjimą. Tyrime dalyvavo 9 respondentai: 3 mamos ir 3 vaikai, sergantys onkologine liga, ir 3 bendrosios praktikos slaugytojai, prižiūrintys onkologine liga sergančius vaikus ir dirbantys skirtingose pamainose (rytinėje, dieninėje ir naktinėje). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams susirgus onkologine liga pasikeičia bendravimas su tėvais, giminėmis ir draugais. Tėvai didžiąją laiko dalį praleidžia su vaiku ligoninėje, dėl to pakinta bendravimas su artimaisiais, daugiau bendraujama su giminėmis, nei su draugais. Vaikai, sergantys onkologine liga, ir jų tėvai nori, kad slaugytojai daugiau bendrautų, reaguotų į nusiskundimus, būtų supratingi ir šypsotųsi. Slaugytojams lengviau bendrauti su tėvais ir vaiku, seniai sergančiu onkologine liga, nei naujai susirgusiu, nes juos pažįsta ir žino vaiko slaugos poreikius. Veiksniai, trukdantys slaugytojams tinkamai bendrauti su pacientais ir jų tėvais, yra: per didelis darbo krūvis, laiko stoka bendravimui, fizinis ir psichologinis nuovargis. Išvada: onkologine liga sergantys vaikai, jų tėvai ir slaugytojai yra nepatenkinti tarpusavio bendravimo kokybe. Didžiąją laiko dalį onkologine liga sergantys vaikai ir jų artimieji praleidžia ligoninėse. Tėvai, sužinoję, kad jų vaikas serga onkologine liga, patiria eilę psichologinių reakcijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų, todėl medicinos personalas, slaugantis onkologine liga sergančius vaikus, turi mokėti bendrauti ne tik su vaikais, bet ir jų tėvais [13]. Bendravimas -tai viena iš sėkmingų medicinos personalo ir pacientų bendradarbiavimo sąlygų. Slaugytojo profesija reikalauja ne tik profesionalių darbo įgūdžių, tačiau ir bendravimo žinių turėjimo, ir jų nuolatinio plėtojimo. Gera komunikacija tarp slaugytojų ir onkologinėmis ligomis sergančių ligonių yra svarbi nustatant pacientų poreikius [15]. ĮvadasLiteratūroje daug rašoma apie psichologinės pagalbos reikalingumą tėvams, auginantiems onkologine liga sergančius vaikus, apie diagnozės pasakymą vaikui, tačiau nėra nagrinėti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų bendravimo ypatumai ir sunkumai su slaugos personalu. Siekiant geriau pažinti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, geriau suprasti artimųjų nerimą, lūkesčius buvo pasirinktas kokybinis fenomenologinis tyrimo metodas.Darbo tikslas -atskleisti slaugytojų ir onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų bendravimo poreikį ir pasitenkinimą bendravimo kokybe su slaugytojais. Tyrimo metodikaTyrimas atliktas vienoje iš Lietuvos gydymo įstaigų. Tyrimas kokybinis, atliktas taikant tyrimo metodų trianguliaciją: pusiau struktūrizuotą giluminį (in-depth) interviu, dokumentų analizę bei stebėjimą....