Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojų miego kokybės ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Apklaustos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų chirurgijos, terapijos ir intensyvios terapijos (IT) skyriuose dirbančios slaugytojos. Tyrimui naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), gyvenimo kokybės klausimynas „SF-36“ ir papildomai sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai. Skirtingo profilio skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus, nes visų tiriamųjų bendrojo PMKI vidurkis didesnis kaip 5 balai. Intensyvios terapijos ir terapijos profilio slaugytojų bendroji miego kokybė prastesnė, nei chirurgijos profilio, nes terapijos skyriuose patiriama daugiau epizodinių ir vidutinių miego sutrikimų, negu chirurgijos. IT skyriaus slaugytojų subjektyvioji miego kokybė, miego latentiškumas bei miego trukmė yra blogesnė, nei chirurgijos ir terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų. Miego sutrikimai ir bloga savijauta dienos metu mažiau vargina chirurgijos, nei intensyvios terapijos ir terapijos skyrių slaugytojus. Miegą gerinančių vaistų daugiau vartoja terapijos skyriaus slaugytojai. Nustatyta neigiama koreliacija tarp intensyvios terapijos ir terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir bendrojo sveikatos būklės vertinimo. Nustatyta neigiama koreliacija tarp chirurgijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir energingumo-gyvybingumo srities bei teigiama koreliacija tarp terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso ir emocinės būklės. Išvada. Visų profilių skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus (epizodinius ir vidutinius), ypač slaugantys sunkesnės-kritinės būklės pacientus. Nepakankama slaugytojų miego kokybė neigiamai veikia ir bendrąją slaugytojų sveikatą.

Raktažodžiai: slaugytojas, vaikai, sergantys onkologine liga, bendravimas su vaikais, sergančiais onkologine liga. SantraukaTyrimo tikslas -atskleisti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų bendravimo poreikį ir pasitenkinimą bendravimo kokybe su slaugytojais. Tyrimas atliktas vienoje iš Lietuvos gydymo įstaigų, taikant tyrimo metodų trianguliaciją: pusiau struktūrizuotą giluminį interviu, dokumentų analizę bei stebėjimą. Tyrime dalyvavo 9 respondentai: 3 mamos ir 3 vaikai, sergantys onkologine liga, ir 3 bendrosios praktikos slaugytojai, prižiūrintys onkologine liga sergančius vaikus ir dirbantys skirtingose pamainose (rytinėje, dieninėje ir naktinėje). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams susirgus onkologine liga pasikeičia bendravimas su tėvais, giminėmis ir draugais. Tėvai didžiąją laiko dalį praleidžia su vaiku ligoninėje, dėl to pakinta bendravimas su artimaisiais, daugiau bendraujama su giminėmis, nei su draugais. Vaikai, sergantys onkologine liga, ir jų tėvai nori, kad slaugytojai daugiau bendrautų, reaguotų į nusiskundimus, būtų supratingi ir šypsotųsi. Slaugytojams lengviau bendrauti su tėvais ir vaiku, seniai sergančiu onkologine liga, nei naujai susirgusiu, nes juos pažįsta ir žino vaiko slaugos poreikius. Veiksniai, trukdantys slaugytojams tinkamai bendrauti su pacientais ir jų tėvais, yra: per didelis darbo krūvis, laiko stoka bendravimui, fizinis ir psichologinis nuovargis. Išvada: onkologine liga sergantys vaikai, jų tėvai ir slaugytojai yra nepatenkinti tarpusavio bendravimo kokybe. Didžiąją laiko dalį onkologine liga sergantys vaikai ir jų artimieji praleidžia ligoninėse. Tėvai, sužinoję, kad jų vaikas serga onkologine liga, patiria eilę psichologinių reakcijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų, todėl medicinos personalas, slaugantis onkologine liga sergančius vaikus, turi mokėti bendrauti ne tik su vaikais, bet ir jų tėvais [13]. Bendravimas -tai viena iš sėkmingų medicinos personalo ir pacientų bendradarbiavimo sąlygų. Slaugytojo profesija reikalauja ne tik profesionalių darbo įgūdžių, tačiau ir bendravimo žinių turėjimo, ir jų nuolatinio plėtojimo. Gera komunikacija tarp slaugytojų ir onkologinėmis ligomis sergančių ligonių yra svarbi nustatant pacientų poreikius [15]. ĮvadasLiteratūroje daug rašoma apie psichologinės pagalbos reikalingumą tėvams, auginantiems onkologine liga sergančius vaikus, apie diagnozės pasakymą vaikui, tačiau nėra nagrinėti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų bendravimo ypatumai ir sunkumai su slaugos personalu. Siekiant geriau pažinti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, geriau suprasti artimųjų nerimą, lūkesčius buvo pasirinktas kokybinis fenomenologinis tyrimo metodas.Darbo tikslas -atskleisti slaugytojų ir onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų tėvų bendravimo poreikį ir pasitenkinimą bendravimo kokybe su slaugytojais. Tyrimo metodikaTyrimas atliktas vienoje iš Lietuvos gydymo įstaigų. Tyrimas kokybinis, atliktas taikant tyrimo metodų trianguliaciją: pusiau struktūrizuotą giluminį (in-depth) interviu, dokumentų analizę bei stebėjimą....

Aim of study: to analyse data of initial or re-hospitalizations in Vilnius University Hospital Santariskes Clinic Cardiologic Reanimation and Intensive Care unit due to acute myocardial infarction during the period from 2000 to 2010 year in order to identify, whether the desynchronization of circadian rhythms contributes toward acute myocardial infarction pathogenesis. Materials and methods: the study comprised clinical cases of 15333 patients. Median age was 66 ± 1,5 years. The inclusion criteria were: hospitalization in Vilnius University Hospital Cardiologic Reanimation and Intensive Care unit with diagnosis of the acute myocardial infarction during the period from 2000 – 01 – 01 to 2010 – 12 – 31. There were estimated 11 – years period total hospitalization rate at different four time intervals: 00:00 - 05:59 h; 06:00 - 11:59 h; 12:00 - 17:59 h; 18:00 - 23:59 h. Results: the annual tendency dominated in female‘s and male‘s with acute myocardial infarction – about 3,2 times more patients hospitalized from 06:00 h till 17:59 h, compared to 18:00 - 05:59 h interval data. Conclusions: the acute myocardial infarction pathogenesis mechanism is influenced by the diurnal variantions of the darkness – light phase, with increased risk of this pathology during the 06:00 – 17:59 h period.

No abstract