Specialioji olimpiada yra tarptautinė organizacija, suteikianti sutrikusio intelekto asmenims galimybę mokytis, džiaugtis ir save realizuoti individualiame ir komandiniame sporte. Tyrinėjant Specialiosios olimpiados sporto programas, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į mokslinius tyrimus fi zinio pajėgumo ir motorinių įgūdžių gerėjimo, savęs vertinimo, socialinės kompetencijos ir savęs suvokimo srityse. Tyrimo metu siekta nustatyti sutrikusio intelekto atletų sportavimo motyvaciją. Buvo tiriami 102 (60 vaikinai ir 42 merginos) 12—16 metų amžiaus specialiosios olimpiados atletai (amžiaus vidurkis 14,12 m., SD = 1,47). Tiriamųjų imtis tikslinė. Tiriamieji parinkti taikant šiuos kriterijus — turėti intelekto sutrikimų, gyventi Kauno apskrityje ir dalyvauti specialiosios olimpiados sporto programoje ne mažiau kaip 6 mėnesius po 1—2 valandas du kartus per savaitę. Sporto motyvacijai nustatyti naudota modifi kuota Sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995). Tyrimo rezultatai parodė, kad Specialiosios olimpiados atletų, dalyvaujančių sporto programoje, identifi kuoto reguliavimo lygis (išorinė motyvacija) kur kas didesnis negu vidinė motyvacija. Visgi išorinio reguliavimo lygis (išorinė motyvacija) nedaug skyrėsi nuo tiriamųjų vidinės motyvacijos. Įvairių prizų ir medalių laimėjimas, sportavimo džiaugsmas, įgūdžių įgavimas ir laisvalaikio praleidimas su draugais — dažniausi sportavimą motyvuojantys veiksniai. Nors sutrikusio intelekto atletų sportavimo motyvai yra įvairūs, statistiškai reikšmingų šios motyvacijos skirtumų priklausomai nuo lyties nepastebėta. Atliktas tyrimas parodė, kad vertinant sutrikusio intelekto asmenų sportavimo motyvacijos tipus galima naudoti pagrindines apsisprendimo teorijos doktrinas.

Raktažodžiai: sportas, negalia, gyvenimo kokybė, lygios galimybės. Santrauka. Tarptautinis olimpinis ir Parolimpinis komitetai nutarė, kad 2012 m. Londone Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės vyks tuo pačiu metu. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos neįgalieji sportininkai turi lygias galimybes sportuoti kaip ir negalios neturintys bei integruotis į bendrą Lietuvos sporto sistemą. Sportininkų anoniminė apklausa atlikta 2006 m. Išanalizuotos 235 tyrime dalyvavusių asmenų anketos, iš kurių 159 neįgaliųjų sportininkų, 76 negalios neturintys sportininkai (kontrolinė grupė). Anketas aprobavo ir sutikimą atlikti tyrimą davė Lietuvos parolimpinis komitetas. Apklausa atlikta Lietuvos neįgaliųjų sporto klubuose bei Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Tyrimo duomenys apie tiriamųjų nuostatas apie save bei fizinius ir socialinius aplinkos veiksnius rodo, kad visi kontrolinės grupės sportininkų rodikliai buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesni nei neįgaliųjų sportininkų. Daugiau kaip pusė (56,6 proc.) kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad jų gyvenimas yra prasmingas, o neįgaliųjų sportininkų -tik 33,8 proc. (p<0,05). 59 proc. kontrolinės grupės sportininkų buvo patenkinti gyvenimo kokybe, o neįgaliųjų sportininkų gerokai mažiau -36,2 proc. Tuo tarpu 56,6 proc. kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad sportas jų gyvenime yra svarbus, o neįgaliųjų sportininkų rodiklis buvo žymiai mažesnis -33,2 proc. Tik pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių neįgaliųjų sportininkų turi nuolatinį trenerį. Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių sportininkų (nepriklausomai nuo įgalumo) pažymėjo, kad sportas padeda jiems realizuoti save. Mūsų duomenimis, dauguma kontrolinės grupės (74,6 proc.) ir absoliuti dauguma neįgaliųjų sportininkų (92,5 proc.) pažymėjo, kad žiniasklaidoje neįgaliųjų sportas nepakankamai propaguojamas. Nepakankamas informacijos kiekis apie neįgaliųjų sportą, asmenybės, fizinių bei socialinių aplinkos veiksnių rodikliai žemesni nei kontrolinės grupės sportininkų yra esminė kliūtis neįgaliųjų savarankiškos socialinės sporto sistemos kūrimui bei integracijai į bendrąją Lietuvos sporto sistemą lygių galimybių aspektu.Adresas susirašinėti: L. Samsonienė, VU Sveikatos ir sporto centras, Summary. The International Olympic and Paralympic Committees have decided that in 2012, the Olympic and Parolympic Games in London will take place at the same time. For this reason, the aim of our study was to determine whether athletes with disability in Lithuania have the same possibilities for sportsand thus for integration into the unifi ed Lithuanian sports system -as those without disability.An anonymous inquiry of athletes with and without disability was performed in 2006. We analyzed 235 questionnaires fi lled in by the participants of the study; 159 subjects were with and 76 without disability. The Lithuanian Paralympic Committee approved the questionnaires and gave an agreement for the study. The inquiry was performed in Lithuanian sports clubs for the persons with disability and in the Lithuanian Academy of Physical Educatio...

ĮvadasPasaulinė sveikatos organizacija (PSO), atsisakiusi 1980 m. pripažinto tradicinio medicininio negalių modelio ir siekdama šį modelį kompleksiškai suderinti su Vakarų valstybėse pripažintu šiuolaikiniu socialiniu negalių modeliu, pateikė naują tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikavimo (angl. International classification of functioning, disability and health -ICF) sistemos koncepciją (1). Šioje koncepcijoje negalios sąvoka vartojama kaip skėtinė, apimanti asmens galimybes funkcionuoti ir dalyvauti (angl. functioning and participation) įvairiose visuomenės veiklos srityse. Kitaip tariant, kuo didesnis asmens dalyvavimas vienoje ar kitoje visuomenės gyvenimo veikloje (socialinis dalyvumas), tuo jo negalia konkrečioje veikloje yra mažesnė. Neįgaliųjų socialinio dalyvumo galimybės priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie naujoje koncepcijoje suskirstyti į dvi pagrindines tarpusavyje susijusias grupes: sveikatos būklės (angl. health conditions) veiksnius, apimančius kūno struktūros trūkumus bei funkcijų sutrikimus, ir su ja susietus veiksnius (angl. contextual factors), apimančius neįgaliųjų aplinkos bei asmeninius veiksnius. Šie veiksniai turi įtakos asmens galimybėms dalyvauti vienoje ar kitoje visuomenės veiklos srityje. Aplinkos veiksniai apima fizinę ir socialinę (savitarpio santykių ir požiūrių) aplinką, su kuria susiduria neįgalus asmuo, o asmeniniai veiksniai gali apimti labai daug veiksnių

Research  background  and  hypothesis.  Following  spinal  cord  injury  part  of  sympathetic  nervous  system is  disrupted  from  the  brain  stem  control,  which  results  in  cardiovascular  system  regulation  disorders.  Impaired cardiovascular regulation may cause orthostatic hypotension or other negative impacts on persons’ health. However, there are adaptive mechanisms which may change cardiovascular regulation and compensate these cardiovascular disorders. One of the mechanisms that may affect the occurrence of orthostatic hypotension may be changes in muscle tone after spinal cord injury.The aim of research was to ascertain the effect of muscle tone changes on blood pressure in persons with spinal cord injury through ortho-clinostatic test.Research methods. During passive ortho-clinostatic test, non-invasive blood pressure was continuously measured using the vital signs tracking monitor and leg muscle tone measurement was performed using myotonometer.Research results. In control group muscle tone is characterized as constant wave – it decreases in orthostasis and increases in clinostasis. In paraplegic group muscle tone changes are as similar to those in controls, except that dynamics is not so constant and numeric values are lower. In tetraplegics we can see that muscle tone changes rapidly and tone in thigh muscles has a tendency to decrease through all the test. Discusion and conclusions: 1. Leg muscle tone changes are important for blood pressure compensating mechanisms when the body position changes: it increases during orthostasis and decreases during clinostasis.2.  Blood  pressure  varies  differently  among  able-bodied  persons  and  persons  with  spinal  cord  injury.  The degree of the breach has a significant impact on the occurrence of compensatory peripheral regulation mechanisms. Characteristics  of  blood  pressure  fluctuations  during  body  position  changes  in  paraplegics  are  similar  to  those of reactions as in the able-bodied controls, while in tetraplegia case, possibilities of homeostatic blood pressure compensation during body posture changes are significantly reduced.

Straipsnyje įvertinamas mokytojų požiūris į integruotą neįgaliųjų mokymą bendrojo lavinimo mokyklose atsižvelgiant į jų pačių specialiąsias žinias apie neįgaliųjų bei integruoto mokymo problemas, taip pat jų patirtį mokant specialiųjų poreikių vaikus. Duomenų rinkimui buvo naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrime dalyvavo 270 mokytojų iš devynių atsitiktinai parinktų Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai nėra parengti mokyti neįgalius vaikus Lietuvoje. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai nėra parengti mokyti neįgalius vaikus Lietuvoje. Visų grupių mokytojai nenori mokyti protiškai atsilikusių vaikų. Galiausiai daroma išvada, kad sistemos pokyčius iššauktų specialiosios pedagogikos kurso visose pedagoginėse institucijose Lietuvoje dėstymas, seminarų rengimas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas.