Įvadas. Kolostomos dažniausiai formuojamos pacientams, kuriems nustatomos piktybinės kilmės kolorektalinės ligos. Praėjus tam tikram laikui, jei kolostoma yra ne nuolatinė, ji yra uždaroma. Pooperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti komplikacijų: jungties nesandarumas, žarnų nepraeinamumas ar žaizdos infekcija. Tikslas – apžvelgti kolostomų uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta retrospektyvi 2012–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje dėl kolostomos uždarymo operuotų pacientų duomenų analizė. Analizuotos amžiaus grupės, komplikacijų ypatybės, lovadienių skaičius, kolostomos suformavimo priežastys. Gilintasi, ar prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas, nustatytas laikas iki kolostomos uždarymo. Nagrinėta, ar atlikta rezekcija, analizuotas jos tipas, jungties rūšis, operacijos trukmė ir pooperacinio laikotarpio eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai. Išanalizuotos 88 pacientų ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 56±1,6 metai (nuo 22 iki 84 m.). Pacientai operuoti dėl: riestinės žarnos vėžio (35 pacientai, 39,8 %), tiesiosios žarnos vėžio (11 pacientų, 12,5 %), storosios žarnos divertikuliozės (20 pacientų, 22,7 %), pilvo traumos po eismo įvykių (13 pacientų, 14,8 %), jatrogeninės riestinės žarnos perforacijos po kolonoskopijos (4 pacientai, 4,6 %), Krono ligos (1 pacientas, 1,1 %), paraproktito ir ischiorektalinio absceso (2 pacientai, 2,3 %), išeminio kolito (1 pacientas, 1,1 %), megakolono (1 pacientas, 1,1 %). Prieš suformuojant kolostomą atliktos šios operacijos: riestinės žarnos rezekcija (69 pacientams, 78,4 %), riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos (19 pacientų, 21,6 %). Kolostomos buvo uždarytos po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. Segmento rezekcija atlikta 31 pacientui (36,5 %), kraštinė rezekcija – 54 pacientams (63,5 %). Kolostomų uždarymo operacijos trukmė – vidutiniškai 154,56±6,48 min. Bendras pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 9,43±0,62 dienos. Pooperacinis laikotarpis 69 pacientams (78,1 %) buvo sklandus. Šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 7,78±2,42 dienos. 19 pacientų (21,9 %) pooperacinė eiga buvo komplikuota (šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 15,05±9,58 dienų). Nesklandi po­operacinė eiga pasireiškė: širdies ritmo sutrikimu (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %), žarnų nepraeinamumu (1 pacientui, 1,1 %), pykinimu (1 pacientui, 1,1 %), kraujavimu iš žarnyno (1 pacientui, 1,1 %), jungties nesandarumu (1 pacientui, 1,1 %), pilvo skausmais (1 pacientui, 1,1 %), karščiavimu (4 pacientams, 4,5 %). Vienam pacientui (1,1 %) susiformavo vesikorektalinė fistulė. Atliktos dvi (2,3 %) reoperacijos. Vienam pacientui atlikta relaparotomija dėl jungties nesandarumo, dar vienam – dėl žarnų nepraeinamumo. Mirčių nebuvo. Išvados: 1. Kolostoma uždaryta po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. 2. Po kolostomos uždarymo sklandi operacijos pooperacinė eiga fiksuota 69 pacientams (78,1 %). 3. Dažniausios po operacijos pasireiškusios komplikacijos: karščiavimas (4 pacientams, 4,5 %), širdies ritmo sutrikimas (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %). 4. Komplikacijų dažnis, atsižvelgiant į specializuotų (gydytojų koloproktologų) ir nespecializuotų chirurgų atliktas operacijas, reikšmingai nesiskyrė.

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas Prevencinės ileostomos (PI) dažniausiai formuojamos siekiant apsaugoti žemą tiesiosios žarnos jungtį nuo jos nepakankamumo. PI dažniausiai atliekamos operuojant apatinės tiesiosios žarnos dalies vėžį. Tikslas Apžvelgti PI uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika Atlikta retrospektyvi 2015–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje, Koloproktologijos sektoriuje operuotų pacientų, kuriems operacijos metu buvo uždaryta ileostoma, duomenų analizė. Analizuotas amžius, lovadienių skaičius, komplikacijos, nagrinėta, ar buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją, laikas iki iloestomos uždarymo, rezekcijos tipas, jungties rūšis,operacijos trukmė ir pooperacinis laikotarpis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai Išanalizuotos 64 pacientų – 34 vyrų (53,12 %) ir 30 moterų (46,88 %) – ligos istorijos. Pacientai operuoti dėl tiesiosios, klubinės, riestinės žarnos navikų ir dėl perforavusio divertikulito. Pacientų amžiaus vidurkis – 64±3,1 metų. Neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją skirtas 16 pacientų (25 %). Prevencinė ileostoma buvo uždaryta vidutiniškai po 5,17±0,95 mėnesių. Pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 5,7±0,74 dienos. Operacijos trukmė vidutiniškai buvo 75,93±8,57 min. Operacijos metu žarnos segmento rezekcija atlikta 38 pacientams (59,37 %). Suformuotos jungtys: „galas su galu“ – 20 pacientų (52,63 %), „galas su šonu“ – 13 pacientų (34,21 %) ir „šonas su šonu“ – 5 pacientams (13,16 %). Po PI uždarymo ankstyvosios komplikacijos pasireiškė septyniems pacientams (10,94 %). Kraujavimas iš anastomozės vietos pasireiškė dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta jungtis „galas į šoną“, kitam – kraštinė rezekcija. Ritmo sutrikimas atsirado dviem pacientams (3,12 %). Žarnų nepraeinamumo simptomai pasireiškė taip pat dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta kraštinė rezekcija, kitam – segmento rezekcija ir suformuota jungtis „galas su galu“. Po kraštinės rezekcijos vienam pacientui (1,58 %) susiformavo pilvo sienos abscesas. Pakartotinės operacijos nereikėjo. Išvados 1. Uždarant PI operacijos metu, segmento rezekcija atliekama 59,37 % pacientų. 2. Vidutinis laikas iki ileostomų uždarymo yra penki mėnesiai. 3. Atliekant segmento rezekciją, dažnesnė nesklandi pooperacinė eiga. 4. Palyginti su segmento rezekcijos pooperacine eiga, formuojant jungtį „galas su galu“, laikotarpis po operacijos yra sklandesnis.