AnotacijaStraipsnyje pristatomu tyrimu siekiama apibūdinti veiksmingą mentorystę slaugos studijų kontekste. Šiam tikslui pasiekti pasirinktas modifikuotas koncepto raidos analizės metodas, apimantis teorinę ir empirinę koncepto analizes. Empiriniam tyrimui atlikti taikytas grupinės diskusijos metodas. Duomenims surinkti buvo sudarytos trys diskusijų grupės, kuriose dalyvavo 7 slaugos dėstytojai ir 18 slaugos studentų. Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas. Tyrimu atskleidžia-ma veiksmingos mentorystės samprata slaugos studijų kontekste. Atlikta veiksmingos mentorystės koncepto analizė leidžia teigti, kad veiksminga slaugos studentų mentorystė yra kompleksinė, nes apima individualių poreikių ir mokymo programos tikslų integraciją, akcentuoja santykių, mentoriaus pedagoginių žinių, asmeninių savybių, savimotyvacijos, profesinių gebėjimų svarbą. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: veiksminga mentorystė, mentorius, slaugos studijos, praktinis mokymas. AbstractThe goal of the research presented in this paper -to characterize effective mentoring in the context of nursing studies. Modified evolutionary concept analysis method, that includes theoretical and empirical analysis of the concept, was used to achieve this goal. The group discussion method was employed to conduct the empirical research. Three groups of discussion composed from the 7 members of nursing faculty and 18 nursing students were created to collect data. The research has revealed concept of the effective mentoring in the context of nursing studies. The performed concept analysis lets state that the effective mentoring of nursing student is a complex process, because it includes integration of individual needs and curriculum objectives, highlights importance of relationship, mentor's pedagogical knowledge, personal qualities, self-motivation, professional competencies. KEY WORDS: effective mentoring, mentor, studies of nursing, practical training. ĮvadasDaugelyje Europos šalių slaugytojų išsilavinimas įgyjamas baigus laipsnį suteikiančias aukštojo mokslo studijų programas. Aukštojo mokslo institucijos, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, vykdo slaugos studijų programas, kurios užtikrina kompetencijų, būtinų profesinei slaugos praktikai, įgijimą (Jokelainen, Jamookeeah, Tossavainen, Turunen, 2013). Slauga yra ir menas, ir mokslas, reikalaujantis specifinių slaugos žinių, gebėjimų taikymo praktinėje veikloje. Pasak V. Žydžiūnaitės (2005), slauga yra veikla, kuriai atlikti slaugytojams būtinos atitinkamos kompetencijos, padedančios realizuoti fizinę ir intelektinę veiklas, atsižvel-giant į socialinius, kultūrinius, psichologinius bei aplinkos veiksnius. Slaugytojai, kaip profesinė grupė, dirba ne tik tiesioginį slaugos darbą, bet ir slaugos dėstyto-jais, mentoriais, slaugos tyrėjais, administratoriais.

Straipsnyje nagrinėjama veiksmingos mentorystės samprata ugdymo kontekste. Remiantis mokslinės literatūros analize, parodoma, kad mentorystė pati savaime nelaiduoja veiksmingų rezultatų. Veiksminga mentorystė gali būti viena iš ugdymo priemonių, padedanti studentams įgyti profesinių kompetencijų, gerinanti studentų akademinių pasiekimų lygį, studentų socializaciją profesinėje veikloje. Mokslinėje literatūroje dažnai tapatinamos efektyvumo, veiksmingumo, produktyvumo sąvokos, apibrėžiant sėkmingos mentorystės rezultatą. Kadangi mentorystės samprata yra nuolat kuriama per socialinę sąveiką tarp mentoriaus ir studento, straipsnyje atskleidžiama, kurią sąvoką būtų tikslingiau vartoti aptariant veiksmingos mentorystės konceptą. Pristatomi teorinio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad veiksminga mentorystė kaip rezultatas gali būti apibūdinama bei vertinama naudojant kokybinius parametrus. Veiksminga mentorystė apibūdinama kaip lankstus, dinamiškas, formalizuotas procesas, kurio metu mokosi, tobulėja abu proceso dalyviai-mentorius ir globotinis bei veda veiksmingų asmeninių ir profesinių pokyčių link. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: veiksminga mentorystė, mentorius, veiksmingumas, efektyvumas, produktyvumas. Įvadas Šiuolaikinių studijų tikslas yra ne tik įgyti žinių, bet ir gebėti taikyti šias žinias savo profesinėje srityje. Daugelis studentų menkai suvokia sudėtingą aukštojo mokslo aplinką. Jų lūkesčiai siekti akademinio tobulumo ne visada dera su sėkminga profesine karjera (Zellers, Howard, Barcic, 2008). Mentorystė yra priemonė, ne tik padedanti studentams perimti žinias ir plėtoti gebėjimus, bet ir sėkmingai tobulėti, socializuotis profesinėje srityje, teikti psicho

Patient safety represents a global public health problem. WHO Patient Safety estimates that millions of patients worldwide suffer disabling injuries or death every year due to unsafe medical practices and care. Patient safety competencies are important in professional practice, so true to install and integrate the patient safety in curriculum training of health care professionals. Mentoring and practical training is also particularly relevant to patient safety education. Research aim - expose role of practical training in developing patient safety competencies of nursing students’. The study involved general practice nursing degree program students (N = 276) of two Lithuanian colleges. The study was conducted using a questionnaire of Health Professional Education in Patient Safety Survey and questionnaire prepared by researcher of this study. Nursing students evaluated obtained competencies of patient safety during the theoretical lessons and practice, expressed their views about the activities of the mentor. The results revealed that the nursing students in practical training in comparison with theoretical lessons acquire fewer patient safety competencies of risk management, communication with patients, understanding of environmental factors, culture of safety, working in teams. During practical training students insufficiently acquire competencies of patient safety. Mentoring is important in developing patient safety competencies of nursing students’ during practical training.

Despite many arguments for the influence of effective mentoring on training professionals, in practice, the problem of effective mentoring still remains a relevant issue. Based on the theoretical understanding that mentoring can be learnt, the article raises the following problem question: "what is the influence of learning mentoring on mentor effectiveness"? Having selected the case of nursing studies, an anonymous written survey of nursing students and their mentors was conducted in 2014. Statistical data analysis of 441 pairs (of a student and his or her mentor) showed that mentor effectiveness in the case of nursing studies depends on learning mentoring.