Abstract

No abstract

Paauglių vertybinių orientacijų raiška — daugiaaspektė: paauglystės amžiaus tarpsniu jaunuolį veikia psichosocia-linės ir kognityvinės raidos ypatumai, įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, todėl vertybių tyrimai nepraranda savo aktualumo. Socialinė kompetencija suprantama kaip individo gebėjimas veikti, nulemtas žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių ir asmenybės savybių bei vertybių.Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti paauglių vertybines orientacijas kaip socialinės kompetencijos veiksnį veiklos ir lyties aspektu.Buvo tiriami dviejų Kauno bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleiviai: 13—15 metų merginos ir vaikinai. Iš viso 400: 186 merginos ir 214 vaikinų. Respondentai parinkti netikimybiniu tiriamųjų grupių parinkimo būdu.Anketinės apklausos metodu nustatyti respondentų vertybinės orientacijos ir socialinės kompetencijos ypatumai. Vertybinėms orientacijoms įvertinti respondentams pateikta čekų psichologo B. Basso (Елисеев, 2000) anketa pagal 3 orientacijas: orientaciją į save, orientaciją į bendravimą ir orientaciją į veiklą. Socialinės kompetencijos ypatumams vertinti naudota R. Lekavičienės (2001) parengta socialinės kompetencijos vertinimo metodika (adaptuota Ullrich ir de Muynck anketa), kurią sudaro 45 teiginiai, atskleidžiantys socialinės kompetencijos raišką.Anketinės apklausos duomenys apdoroti matematinės statistikos metodais. Skirtumui tarp grupių rezultatų nustatyti buvo naudojamas chi kvadrato kriterijus. Nustatyta: labiau pasikliauja savimi, geba bendrauti su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis sportuojantys vaikinai ir sportuojančios merginos; kryptinga orientacija į bendravimą reikšmingai būdinga sportuojančioms merginoms ir nesportuojantiems vaikinams; kryptinga orientacija į veiklą labai būdinga sportuojančioms merginoms ir vaikinams; kryptinga orientacija į save būdinga nesportuojantiems merginoms ir vaikinams.

Background. Population aging is a challenge for social policy and medical care. The problem of ageism -discrimination of a person by age -is closely connected with the phenomenon of the aging of society. Objectives. The aim of this study was to investigate the views of 60+ respondents about medical care and the possible manifestations of ageism in healthcare institutions in four countries for developing recommendations for the formation of "good practices" for older people and a worthy attitude towards them. Material and methods. An anonymous survey was conducted on 478 people (who gave informed consent to participate in the study) aged 60+: in Belarus -139, Poland -110, Russia -123, Lithuania -106. Opinions about medical care and manifestations of ageism were assessed using a questionnaire by Kropińska entitled "Studying the phenomenon of age discrimination in older people". Results. The opinion of the majority of respondents about medical care in their country of residence was found to be satisfactory. Manifestations of ageism in healthcare institutions, according to respondents, range from 20.9% to 43.0%. Conclusions.In the analysed groups of respondents in four countries, the provision of medical care is assessed positively. The high level of manifestation of ageism in healthcare institutions is a problem, which indicates the need to reduce the risks of its occurrence.

Abstract