AnotacijaStraipsnyje analizuojama neapibrėžtumo šiandieniniame socialiniame darbe problema postmodernios pasaulėžiūros įsigalėjimo kontekste, išskiriant ontologinį, epistemologinį ir procedūrinį neapibrėžtumo aspektus. Remiantis teorinėmis įvairių autorių įžvalgomis, kritinis mąstymas, žmogaus teisių diskursas, kliento stiprybes akcentuojantis socialinio darbo modelis pristatomi kaip galimos alternatyvos priimant sprendimus kompleksiškoje šiandienos realybėje. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: neapibrėžtumas, kompleksiškumas, postmodernizmas, socialinis darbas, žmogaus teisės, kritinis mąstymas. AbstractThe article addresses the problem of uncertainty in social work. The problem is analyzed in the context of domination of postmodern worldviews. Three types of uncertainty are distinguished: ontological, epistemological and procedural. Resting on various literature critical thinking, human rights discourse and client strengths perspective are presented as possible alternatives for decision making in a complex world. KEY WORDS: uncertainty, complexity, postmodernism, social work, human rights, critical thinking. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v69i1.1053 ĮvadasJau tapo įprasta šiandieninį pasaulį apibūdinti kaip nuolat besikeičiantį, suartinantį įvairias pasaulėžiūras, požiūrius ir kultūras, kartu reikalaujantį nuolat atnaujinti įgūdžius ir gebėjimus orientuotis šioje prieštaringoje gausoje. Socialinio darbo profesija šiuo atveju nėra išimtis. Socialiniams darbuotojams kasdien tenka susidurti su įvairiomis dilemomis ar situacijomis, kurios neturi aiškaus sprendimo. Neapibrėžtumas tapo nuolatiniu jų profesinės veiklos palydovu. Ne veltui vienas iš bendrųjų socialinio darbo studijų Lietuvoje tikslų -rengti specialistus, kurie gebėtų taikyti naujausias žinias, suderinti įvairių bendruomenės grupių interesus, naudotis socialinės politikos galimybėmis, veikti neapibrėžtose situacijose. Natū-raliai kyla poreikis išsamiau paanalizuoti neapibrėžtumo aspektus šiandienos socialinio darbo srityje, apžvelgti mokslinėje literatūroje siūlomas sprendimų gaires. Tai savo ruožtu suponuoja šio straipsnio tikslą: atlikti teorinę neapibrėžtumo aspektų socialiniame darbe analizę.

Positive orientation has become widely recognized in many scientific fields during the last decade. Possible nature of positive orientation in social work could be derived from positive psychology. However this topic is just starting to be discussed and researched in Lithuania and other European countries. In this article the authors represent complementary social work approaches that are proved as effective in a contradiction to most applied and dominant in practice nowadays problem-oriented model of social work. Therefore, the aim of the article is to overview social work practices as a ground for starting modeling Positive Social Work (PSW). Literature analysis was employed to ground different approaches of social work and set the basis for possible Positive Social Work beginning.

AnotacijaStraipsnyje plėtojama pozityvaus socialinio darbo teorija, išryškinant kliento stiprybes. Socialinio darbuotojo profesinė veikla apima žmonių, šeimų, bendruomenių probleminių santykių analizę, socialinių pokyčių siekį, orientavimąsi į žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimą. Esant pliuralistiniam socialinio darbo metodų kontekstui, ypač svarbu diegti pažeidžiamų visuomenės grupių stiprybių orientacijos modelį kasdienėje veikloje. Straipsnyje plėtojama mintis, kad, nepaisant socialinio darbo adresu išsakomos kritikos, pozityvioji kryptis vis dėlto formuoja fundamentalųjį komunikacijos pagrindą. Neigiami lūkesčiai, klausimai, į problemas orientuotas požiūris keičia ir paties kliento požiūrį į save bei aplinkinių požiūrį į jį, kartu atitinkamai veikia elgesį ir santykius. Sunku tikėtis, kad darbuotojo ir kliento santykiai nebus pažymėti atstumo, skirtingų galimybių ir kontrolės antspaudu. Atitolimas gali ypač išryškėti socialiniam darbuotojui leidus suprasti, kad tik jis turi pakankamai žinių, kurios jam suteikia teisę įvardyti problemą ir parengti jos sprendimo planą. Taip socialinis darbuotojas skatins kliento pasyvumą. Straipsnyje pabrėžiama, nors stiprybes akcentuojantis socialinio darbo modelis pabrėžia kliento norus, svajones ir siekius, tai nereiškia, kad viskas, ko pageidauja klientas, tinka. Esminis akcentas -glaudaus socialinio darbuotojo ir kliento bendradarbiavimo bei tarpusavio priklausomybės sąveika. Pozityvios perspektyvos atveju socialinis darbuotojas vietoj sutrikimo akcentuacijos domisi konkrečiais kliento pasirinkimais ir juos analizuoja. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: pozityvus socialinis darbas, stiprybių modelis. AbstractThe article analyses theoretical development of positive social work approach via highlighted strengths of client. The professional social work compounds analysis of problematic relationships of individuals, families and communities, seek for social change and orientation towards maintenance of quality of life. Strength -oriented model is essential for its application towards vulnerable groups in pluralistic context of social work methods. It is discussed in the article that despite critics towards strength-oriented model, positive approach is fundamental basis for effective communication. Negative expectations, questions, and problem-based attitude impacts client's attitude towards self, the same it changes attitude of social network towards the client, and it affects behavior and relationships. In such a case the relationships of social worker and client to be not mentioned by distance, control and different possibilities is hardly expected. This understanding gap will be much more noticeable if social worker empowers his knowledge to name and solve the problem. Therefore, social worker influences passiveness of client. The article discusses that strength-oriented social work model does not mean fulfilling all the dreams and wishes of client as well as any willingness of client is best for this client. The most essential aspects discussed in the article is seen via close collabor...

AnotacijaStraipsnyje keliama socialinės pagalbos artimoje aplinkoje smurtaujančiam vyrui problema. Aptariamos smurto priežastys ir pagalbos smurtavusiems vyrams bei jų rezocializacijos kryptys. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad smurtavę vyrai sulaukia informacinės, teisinės, psichologinės ir socialinės pagalbos, tačiau socialinės-psichologinės pagalbos komponentas yra per menkai išplėtotas, stokojama specialistų, socialinių darbuotojų įtraukimo į šį procesą. Socialinių darbuotojų pagalbos smurtaujančiam vyrui galimybės neišnaudojamos, jie retai visavertiškai įsitraukia į pagalbos teikimo procesą. Dažniausiai tas funkcijas atlieka probacijos tarnybos specialistai. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: smurtas artimoje aplinkoje, socialinė pagalba, socialinis darbas. AbstractThe article adresses the problem of social work support to domestically violent males. The causes of violence and the process of help and resocialization are discussed. The research results reveal that domestically violent males receive informational, legal, psychological and social help, however, the component of social-psychological help is underdeveloped, lack of involvement of social workers is felt. Possibilities of social work support are underutilized, social workers rarely participate in the whole of support process. Usually the role of social worker is carried out by probation officers. KEY WORDS: domestic violence, social work support, social work. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v68i3.885 ĮvadasSmurtas šeimoje, nepaisant teigiamų poslinkių šioje srityje, išlieka viena skaudžiausių visuomenės problemų. Remiantis Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 metais smurto aukomis dažniausiai tapdavo moterys (8322 atvejai), vaikai (739 atv.) ir vyrai (1128 atv.). Tuo tarpu įtariami smurtautojai daugeliu atvejų yra vyrai: 2013 m. duomenimis, jie sudarė 93,5 proc. visų įtariamųjų (8151 atv.), moterys ir vaikai -atitinkamai 5,7 % (501 atv.) ir 0,7 % (62 atv.).Sėkminga smurto prevencija neįmanoma be pagalbos pačiam smurtautojui teikimo. Todėl aktualu apžvelgti Lietuvoje pagalbos teikimo smurtautojams (pirmiausia vyrams, kurie sudaro absoliučią jų daugumą) situaciją. Nors galima pastebėti teigiamų tendencijų (Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos 2013 m. priemonių įgyvendinimo plane iš bendros 350 tūkst. litų sumos 70 tūkst. skirta finansuoti organizacijoms, teikiančioms pagalbą smurtautojams),