Straipsnyje analizuojamas Lietuvos ir šalių kaimynių (Latvijos ir Lenkijos), susietų su Lietuva kultūriniais ir istoriniais ryšiais, aukštųjų mokyklų jaunimo požiūris į muzikavimą etnokultūriniame ansamblyje kaip priemonę, padedančią ugdyti etninį ir kultūrinį tapatumą (tautinį identitetą). Atliktas empirinis tyrimas* atskleidžia muzikinės veiklos etnokultūriniame ansamblyje, kaip vienos iš neformaliojo švietimo formų, pasirinkimo motyvus, etnokultūrinio ugdymo svarbą ir asmeninę reikšmę jaunimo gyvenime.

One of the basic objectives of contemporary pedagogy is developing youth’s national musical culture. In the course of history, when the idea of Lithuanian independence used to become realistic and tangible, special attention was paid to identity issues. The efforts to sustain and to thoroughly foster our traditions, customs, language and ethnical music had the greatest impact on the development of Lithuanian people’s national awareness. The essential categories characterizing the Lithuanian national identity have been and remained self-awareness, language, customs, folk art, and ethnical instruments. Playing instrumental music in ensembles using ethnical instruments has also greatly contributed to preserving of Lithuanian traditions and national identity, as a way of national awareness. Object of research: Some aspects of schoolchild’s and students ethnic identity development through ethnic instrumental music. Aim of research: investigate of the meaning of teaching ethnic instrumental music in the process of developing the knowledge of the ethnical identity. Methods of research: questionnaire scientific methodological literature review, questionnaire and a summary of comparison. The traditions of playing instrumental music in ensembles are quite old and deep-rooted in Lithuania. Ethnical instruments (the kanklės, reed-pipes, pan flutes, etc.) have been always regarded as a symbol of national awareness. Therefore, continuity and dissemination of related traditions and their application in various aspects contributes, at least partially, to the possibility of preserving national values and developing national identity. Playing instruments in ensembles helps young people develop their musical listening skills and memory, get more matured spiritually, as well as form aesthetic feelings and artistic understanding of music. For educators, the ability to play different ethnical instruments is helpful in the respect of having more variety in their classes, involving the learners in extracurricular activities, and making closer acquaintances with the pupils and their parents. The possibility to develop the national identity of young people by means of playing in ensembles is exploited not only in Lithuania. This kind of experience has been used quite long in the practices of other countries. Therefore, in the rapid course of globalisation processes, it is of great importance to educate the young generation in the spirit of national traditions.

Anotacija. Straipsnyje, remiantis 2002 m. XIV etnoinstrumentologinės ekspedicijos Vilniaus apylinkėse užrašyta medžiaga, nagrinėjamos ir apibendrinamos surinktos žinios apie XX a. liaudies muzikantus, jų grotą muziką bei muzikos instrumentus. Prisimenamas garsiausias šio krašto cimbolininkas Piotr Kačia-novskij. Bendrauta su 25 pateikėjais, iš kurių 14 griežė dumpliniais (7 -akordeonais, 5 -armonikomis, 2 -bajanais), 4 -smuikais ir kitais instrumentais (3 -mandolinomis, 2 -cimbolais, 1 -gitara, 1 -balalaika). Vilniaus apylinkėse gyvavo du pagrindiniai ansamblių tipai: styginiai ansambliai ir mišrūs ansambliai. Tyrinėtame regione etninio instrumentinio muzikavimo tradicijos beveik nutrūko XX a. antrojoje pusėje, o praeito amžiaus pabaigoje vos ruseno. Senųjų muzikantų grojimo tradicijų niekas neperėmė, tad jų atlikimo menas baigia iš-nykti. Tačiau formuojasi naujos tradicijos. Pagrindiniai žodžiai: etninis instrumentinis muzikavimas, liaudies muzikantai, etninė muzika, tradiciniai ansambliai, smuikai, armonikos, etninis ir atneštinis repertuaras.Abstract. In this article, based on the 2002 written material from the 14 th ethnic instrumental expedition held in Vilnius district, collected data of 20 th century's folk musicians, their played music and used instruments is analyzed and summarized. There is the best this regions player with cymbals Piotr Kačianovskij remembered. The author conducted interviewing of 25 informants: 14 of them being bellow players (7 accordions, 5 folk accordions and 2 bajans), 4 fiddles and other instrument players (3 mandolins, 2 cymbals, 1 guitar and 1 balalaika). Two major types of instrumental ensembles used to exist in Vilnius district: string and mixed ensembles. In a researched region, ethnic instrumental music traditions were on the brink of extinction on the 2 nd part of 20 th century, and at the end of that century were barely encountered. The traditions of old folk music playing were not taken over, so this performing art is dwindling. But new traditions are forming. Key words: ethnic instrumental music-making, ethnic music, folk musicians, traditional ensembles, violin, folk accordion, ethnic and brought repertoire.Tyrimo objektas: Vilniaus apylinkių etninis instrumentinis muzikavimas. Tikslas: išnagrinėti ir apibendrinti XIV etnoinstrumentologinės ekspedicijos duomenis apie Vilniaus apylinkių etninį instrumentinį muzikavimą. Uždaviniai: nustatyti, kokiais muzikos instrumentais griežė liaudies muzikantai, instrumentų paplitimą, ansamblių sudėtis, atliekamą repertuarą, aptarti kai kuriuos tradicinio muzikanto fenomeno aspektus. Metodai: analitinis, lyginimasis, apibendrinimas.

Vida PalubinskienėŠiaurės rytų aukŠtaičių muzikavimas tradicinėmis kanklėmis (XiX a. antroji pusė -XX a.)Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas tradicinėmis kanklėmis (XIX a. antroji pusė -XX a.) vida paluBinskiEnė lietuvos edukologijos universitetas Anotacija. Šiaurės rytų aukštaitijos (Biržų, rokiškio, kupiškio rajonuose) teritorijoje buvo paplitusios penkiastygės kanklės, kurios tradicinėje kultūroje naudotos iki XX a. vidurio. kadangi pateikėjai instrumentų nebeturi, tai juos aptarti galima tik remiantis pateikėjų pasakojimais, muziejų eksponatais, tarpukario laikotarpio bei etnoinstrumentologinių ekspedicijų duomenimis. Šiaurės rytų aukštaičių kanklės priskiriamos pirmajam tipui. jos archajiškiausios, luotelio arba karsto formos, išskobtos arba iškaltuotos iš vieno medžio gabalo, dažomos juodai, turi 5, o rečiau -4, 8, 9 stygas. pagrindinį kankliavimo repertuarą sudarė instrumentinės sutartinės. manoma, kad šiaurės rytų aukštaičių kanklių paskirtis buvo ritualinė, maginė, o vėliau -meditacinė (kontempliacinė), t. y. skambino sau, savo artimiesiems, ir tai buvo išimtinai namų muzikavimo instrumentas. Pagrindiniai žodžiai: tradicinės kanklės, kanklininkai, namų muzikavimas, repertuaras, tradicijos.Abstract. Five strings kanklės was spread in north-eastern aukštaitija (Highlands) (Biržai, rokiškis, kupiškis district) area and in the traditional culture used until the middle of 20 th century. as the presenters no longer possess this kind of instruments, it is possible to discuss them only on the complainants' stories, museum exhibits, the inter-war period and the data of ethno instrumental expeditions. north-eastern aukštaičiai (Highland) kanklės assigned to the first type. its most archaic, skiff or coffin-shaped, sculpted or carved from a single piece of wood, painted black, has a 5, rarely -4, 8, 9 strings. the main repertoire consisted of instrumental glees. it is believed that the north-eastern aukštaičiai (Highland) kanklės purpose was ritual, magical, and thenmeditation, i. e. that means that they played for themselves and for their families, kanklės instrument was a purely domestic musical instrument.

No abstract