Santrauka. Straipsnyje analizuojamas dešimtų-vienuoliktų klasių moksleivių iš Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų požiūris į lenkų tautybės žmones ir lietuvių-lenkų santykius dabartinėjeLietuvoje šiuo metu gyvena daugybės tautų atstovai, iš jų lenkai yra didžiau-sia tautinė mažuma, sudaranti 6,6 proc. gyventojų (Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai 2011), o greta gyvenančios tautos politinius, kultūrinius ir ekonominius santykius palaiko jau daugiau nei 700 metų.

In this article, I seek to investigate how people living in the Šalčininkai district perceive the cultural boundary between locals and newcomers. Based on biographical interviews collected during the ethnographic field research, I argue that historical circumstances and frequent changes in state affiliation have influenced the drawing of the cultural boundary between locals and newcomers. In the article, I present how this division is understood by people of different generations living in the Šalčininkai district. The cultural boundary between locals and newcomers is very important to the oldest generation (born before World War II). People who grew up during Soviet times understand this boundary and its significance, but pay less attention to it. The youngest generation (people born around 1990) perceive this cultural boundary as a useless remnant of the past and want to distance themselves from it.

‘Here with us.’ Regionalism in Southeast Lithuania: The Case of the Šalčininkai District The different ways in which inhabitants of the Šalčininkai district identify with their land are analysed in this article. It is argued that the socio-cultural memory has the biggest impact on constructing and maintaining a regional identity. Some different ways in which local inhabitants construct cultural boundaries are researched. Theoretical connections between social memory, narratives and regional identity are presented and discussed in the article. Local inhabitants use two identification strategies: 1) identifying oneself as ‘local’; 2) identifying oneself as ‘local’ and possessing one clearly defined ethnic identity. Key words: regional identity, social memory, narrative, regionalism.

Ateistø ir tikinèiøjø santykiai Giþø Ðv. Antano Paduvieèio parapijoje: nuo bièiulystës iki konfrontacijosStraipsnyje analizuojami Šv. Antano Paduviečio parapijos tikinčiųjų ir ateistų santykiai nuo 1963 iki 1990 m. Tyrimas atliktas mikro-istoriniu lygmeniu, gausiai naudojant žmonių prisiminimus. Šis metodas padeda geriau suprasti aptariamo laikotarpio provincijos parapijos kasdienybę, tikinčiųjų ir ateistų elgesio motyvus. Ateistai ir tikintieji, priklausomai nuo savo charakterio ir užimamų pareigų darbe, pasirinkdavo skirtingus sugyvenimo modelius, svyravo tarp savo pažiūrų slėpimo, atviro jų demonstravimo ir kovos su kitaminčiais.Relationships among religious people and atheists in parish of St. Anthony of Padua from 1963 to 1990 are analyzed in this article. Research was made on micro level using memories of believers and atheists. This method helps to better understand everyday relationships among believers and atheists. Person,s character and job position influenced upon his attitude towards religion and atheism. Peoples behavior was different: some hidden their attitude towards religion and atheism, some demonstrated it publicly and some fought for their rights to practice religion or against it. ÁvadasSovietinės okupacijos metais Lietuvoje Katalikų Bažnyčios veikimo ir sklaidos galimybės buvo suvaržytos. Dvasininkų veikla ir tikinčiųjų bandymai įsitraukti į religinį gyvenimą buvo aktyviai varžomi 1 . Okupacinis režimas ne tik visokeriopai trukdė atlikti religines praktikas, bet ir vykdė prievartinio ateizavimo propagandinę kampaniją. Dalis gyventojų perėmė ateistinę pasaulėžiūrą, dalis išlaikė tikėjimą Dievu. Krikščionybė ir ateizmas -tai dvi visiškai skirtingos pasaulėžiūros. Natūraliai kyla klausimas, kaip jomis besivadovavę žmonės sugyveno tarpusavyje? Kasdieniai ateistų ir tikinčiųjų santykiai, konfliktai ir sutarimas atliekant bendras užduotis darbe, laikysena vieni kitų atžvilgiu viešojoje erdvėje Bažnyčios istorijos tyrinėtojų dažnai lieka neaptarti. Analizuojant tikinčiųjų ir ateistų santykius labiausiai tinka atlikti mikroistorijos tyrimą.Šiame straipsnyje tikinčiaisiais laikomi krikštyti, reguliariai religines praktikas atliekantys asmenys, tikintys į amžiną, visagalį Dievą, sukūrusį visatą ir palaikantį ryšį su kūrinija 2 . Ateistais laikomi asmenys, intelektualiai ir moraliai neigiantys Dievo buvimą, Vidmantas VYÐNIAUSKAS Kaestutis ÞEMAITISVytauto Didþiojo universitetas Vidmantas VYÐNIAUSKAS, Kaestutis ÞEMAITIS 50 pomirtinį gyvenimą bei atmetantys religiją 3 . Pastebėtina, kad tokių -tikrų -ateistų buvo labai mažai. Kai kurie asmenys dėl tam tikrų praktinių sumetimų labiau vaidino netikinčius, nors, iš tikrųjų, slapčia atlikdavo tam tikras religines praktikas. Dažnai privačiame gyvenime nominalių, o kartais ir tikrų ateistų bei tikinčiųjų santykiai buvo gana neblogi, kaimyniški, retsykiais peraugantys ir į bičiulystę.Tyrimo problema. Šiame straipsnyje, remiantis konkrečiu -Šv. Antano Paduviečio parapijos (Vilkaviškio dekanatas) -atveju, siekiama išsiaiškinti, kokie elgesio modeliai 4 le...

No abstract