Background. The aim was to evaluate the analgesic efficacy and safety of the dexketoprofen/tramadol 25 mg/75 mg fixed-dose combination vs dexketoprofen (25 mg) and tramadol (100 mg) in moderate-to-severe acute pain after total hip arthroplasty.Methods. This was a randomized, double-blind, parallel-group study in patients experiencing pain of at least moderate intensity on the day after surgery, compared with placebo at first administration to validate the pain model. The study drug was administered orally every 8 h throughout a 5 day period. Rescue medication, metamizole 500 mg, was available during the treatment period. The evaluation of efficacy was based on patient assessments of pain intensity and pain relief. The primary end point was the mean sum of the pain intensity difference values throughout the first 8 h (SPID8).Results. Overall, 641 patients, mean age 62 (range 29–80) yr, were analysed; mean (sd) values of SPID8 were 247 (157) for dexketoprofen/tramadol, 209 (155) for dexketoprofen, 205 (146) for tramadol, and 151 (159) for placebo. The primary analysis confirmed the superiority of the combination over dexketoprofen 25 mg (P=0.019; 95% confidence interval 6.4–73) and tramadol 100 mg (P=0.012; 95% confidence interval 9.5–76). The single components were superior to placebo (P<0.05), confirming model sensitivity. Most secondary analyses supported the superiority of the combination. The incidence of adverse drug reactions was low and similar among active treatment groups.Conclusion. The efficacy results confirmed the superiority of dexketoprofen/tramadol over its single components, even at higher doses (tramadol), with a safety profile fully in line with that previously known for these agents in monotherapy.Clinical trial registration. EudraCT 2012-004548-31 ();ClinicalTrials.gov NCT01902134 ().

No abstract

No abstract

Raktažodžiai: plokščiapėdystė, artroerezės operacija, pašokikaulinis sąnarys. SantraukaAutorius retrospektyvoje analizuoja rezultatus 250 pašokikaulinio sąnario artroerezės operacijų, atliktų 178 pacientams Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2009.12.04 iki 2015.02.28 dienos. Beveik visas operacijas atliko pats straipsnio autorius, naudodamas tą pačią metodiką ir tokį pat stentą (HyProCure, Gramedica, USA). Skirtingai nei kitose šia tema publikuotose studijose, operuoti pacientai priklausė įvai-rioms amžiaus grupėms nuo 5 iki 77 metų amžiaus. Indikacija operacijai buvo pašokikaulinio sąnario nestabilumo sąlygota plokščiapėdystė, pasireiškusi kulno hiperpronacija ir buvusi kitų lydinčių skundų ir pėdos deformacijų priežastimi. Per apžvelgtą 5 metų periodą 21 stentą, kas sudarė 8,1%, teko pašalinti dėl įvairių priežasčių. Pusė jų buvo pašalinti dėl subjektyvių pacientų skundų skausmu, nepatogumu, o pusė dėl nustatytos neteisingos padėties po panirimo ar galimos malpozicijos operacijos metu. Nei pagal lytį, nei pagal amžių padidintos rizikos grupės pacientų patikimai nustatyti nepavyko. Pacientai, kuriems studijos laikotarpiu stentai likę implantuoti, rezultatu buvo patenkinti ir galėtų šią procedūrą rekomenduoti savo artimiesiems. Šios palyginti naujos mūsų šalyje operacijos rezultatai, autoriaus nuomone, teikia vilčių gydant pėdos patologiją ankstyvose ligos stadijose ir įvairiose amžiaus grupėse. ĮvadasPašokikaulinio sąnario artroerezės operacija taikoma jau daugiau nei 40 metų. Ji skirta reponuoti (atstatyti į vietą) ARTROEREZĖS OPERACIJA STABILIZUOJANT PAŠOKIKAULINĮ PĖDOS SĄNARĮ. KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS PATIRTIS Vidmantas ŽegunisKlaipėdos universitetinė ligoninė

Šlaunikaulio kaklo lūžių gydymas yra aktuali problema, kuriai spręsti taikoma keletas skirtingų gydymo metodų. Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti pacientų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžius, gyvenimo kokybę bei mirštamumą per pirmus metus po taikytų skirtingų gydymo metodų. Metodika. Atlikta pacientų, gydytų VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl šlaunikaulio kaklo lūžių, ligos istorijų retrospektyvinė analizė. Buvo vertinami pacientai, gydyti stacionare 2008 – 2013 metais. Šiuo laikotarpiu gydyti 568 pacientai, iš jų 104 į tyrimą neįtraukti. Pacientai suskirstyti į grupes pagal taikytus gydymo metodus: totalaus klubo sąnario endoprotezavimo, dalinio klubo sąnario endoprotezavimo, osteosintezės ir konservatyvaus gydymo grupės. Vertintas pacientų mirštamumas per pirmus metus po operacijos bei pacientų gyvenimo kokybė po gydymo. Rezultatai. Vertinti 464 pacientai, iš jų 332 (72%) moterys ir 132 (28%) vyrai. Amžiaus vidurkis 75±12 metai. Totalaus klubo endoprotezavimo grupės pacientų mirštamumas buvo mažiausias (p0,05) lyginant su likusiomis grupėmis. Mažiausią skausmą traumuotame klubo sąnaryje po gydymo jautė totalaus klubo endoprotezavimo bei osteosintezės grupių pacientai (p0,05). Pacientų funkcinė būklė, vertinant judėjimo galimybes ir pagalbinių priemonių naudojimą vaikštant, geriausiai įvertinta totalaus klubo endoprotezavimo ir osteosintezės grupėse (p0,05). Vertinant HOOS klausimyną, totalaus klubo endoprotezavimo grupės pacientai jautėsi geriau nei dalinio klubo endoprotezavimo pacientai (p0,05). Lyginant EQ-5D klausimyno atsakymus, geriausiai gyvenimo kokybę po gydymo vertino dalinio klubo endoprotezavimo ir osteosintezės grupių pacientai. Išvados. Pacientų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžius, mirštamumas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo jiems taikomo gydymo metodo. Vertinant pacientų gyvenimo kokybę po šlaunikaulio kaklo lūžių gydymo, totalus endoprotezavimas exeter endoprotezu ar osteosintezė ulleval sraigtais yra pranašesni gydymo metodai nei dalinis endoprotezavimas Austin-Moore tipo endoprotezu ar konservatyvus gydymo metodas.