Background and objectives: The purpose of this study was to describe corneal sensitivity and the morphological changes of sub-basal corneal nerves using in vivo laser scanning confocal microscopy (LSCM) in herpes simplex virus (HSV) keratitis-affected eyes, and to compare with both contralateral eyes and with the eyes of patients with a previous history of herpes labialis but no history of herpetic eye disease, and with healthy patients with no history of any HSV diseases, during the acute phase of the disease and after six months. Materials and Methods: A prospective clinical study included 269 patients. All of them underwent a complete ophthalmological examination, Cochet-Bonnet aesthesiometry and LSCM within the central 5 mm of the cornea. After six months, all the patients with herpetic eye disease underwent the same examination. Serology tests of the serum to detect HSV 1/2 IgG and IgM were performed. Results: HSV-affected eyes compared with contralateral eyes, herpes labialis and healthy control group eyes demonstrated a significant decrease in corneal sensitivity, corneal nerve fibre density, corneal nerve branch density, corneal nerve fibre length and corneal nerve total branch density (p < 0.05). During follow up after six months, corneal sensitivity and sub-basal nerve parameters had increased but did not reach the parameters of contralateral eyes (p < 0.05). Previous herpes labialis did not influence corneal sensitivity and was not a risk factor for herpetic eye disease. Conclusions: Corneal sensitivity and sub-basal nerve changes in HSV-affected eyes revealed a significant decrease compared with contralateral eyes, and with the eyes of patients with a previous history of herpes labialis, and of healthy controls. Following six months, corneal sensitivity and sub-basal nerve parameters increased; however, they did not reach the parameters of contralateral eyes and the eyes of healthy controls. The best recovery of corneal sensitivity was seen in patients with epithelial keratitis. Herpes labialis was not a risk factor for herpetic eye disease.

Background and Objectives: This paper aims to describe the single nucleotide polymorphisms (SNPs) of C21orf91 rs1062202 and rs10446073 in patients with herpetic keratitis by evaluating corneal sub-basal nerves, as well as the density of Langerhans cells (LC) and endothelium cells (EC) during the acute phase of the disease. Materials and Methods: A prospective clinical study included 260 subjects: 70 with herpetic eye disease, 101 with previous history of herpes labialis—but no history of herpetic eye disease—and 89 with no history of any herpes simplex virus (HSV) diseases. All subjects underwent a complete ophthalmological examination including in vivo laser scanning confocal microscopy (LSCM) of the central cornea. C21orf91 rs1062202 and rs10446073 were genotyped using the real-time polymerase chain reaction (PCR) method with the Rotor-Gene Q real-time PCR quantification system. SNPs were determined using TaqMan genotyping assay, according to the manufacturer’s manual. Results: The C21orf91 rs10446073 genotype GT was more frequent in the HSV keratitis group, compared with healthy controls (20.0% vs. 7.9%), OR 2.929[1.11–7.716] (p < 0.05). The rs10446073 genotype TT was more frequent in healthy controls (12.4% vs. 1.4%), OR 22.0[2.344–260.48] (p < 0.05). The rs10446073 genotype GT increased the risk of EC density being less than 2551.5 cell/mm2, OR 2.852[1.248–6.515] (p < 0.05). None of the SNPs and their genotypes influenced the LC density and corneal sub-basal nerve parameters (p > 0.05). Conclusions: Our study reports a new association between herpetic keratitis and human gene C21orf91, with the rs10446073 genotype GT being more common in herpetic keratitis patients and increasing the risk for the disease by a factor of 2.9.

Raktažodžiai: kataraktos fakoemulsifikacija, pooperacinis regos aštrumas, pooperacinė refrakcija, pooperacinis rageninis astigmatizmas, operacijos sukeltas astigmatizmas. SantraukaDarbo tikslas. Įvertinti kataraktos operacijos efektyvumą, atsižvelgiant į pooperacinį regos aštrumą, gautą pooperacinę refrakciją ir rageninį astigmatizmą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirta 219 pacientų (299 akys), kuriems LSMUL KK Akių ligų klinikoje 2013-2014 metais atlikta kataraktos fakoemulsifikacija ir implantuotas intraokulinis lęšis. Visiems tiriamiesiems atlikti geriausio koreguoto regos aš-trumo, refrakcijos, keratometrijos ir biometrijos tyrimai. Pacientai ištirti prieš kataraktos operaciją ir praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po kataraktos operacijos. Duomenys apdoroti MS excel ir SPSS statistinėmis programomis. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, jei p<0,05. Rezultatai. Operuojamos akies geriausio koreguoto regos aštrumo vidurkis prieš operaciją 0,20±0,18, po operacijos 0,78±0,22 (p<0,001). Regos aštrumas 0,5 ir didesnis pasiektas 87,9 proc. pacientų. Pooperacinė refrakcija pusės dioptrijos intervale pasiekta 54,2 proc. pacientų, vienos dioptrijos intervale -80,9 proc. pacientų. Rageninio astigmatizmo vidurkis po operacijos 1,05 ± 0,97 D, vyraujant atvirkš-čiam astigmatizmui nuo 0º iki 20º ir nuo 160º iki 180º ašyse. ĮvadasKatarakta -dažniausia vyresnio amžiaus žmonių liga, kuri sukelia išgydomą regos sutrikimą ir yra pagrindinė aklumo priežastis (51 proc. atvejų). 2010 metų PSO duomenimis, užregistruota 20 mln. žmonių abiem akimis apakusių dėl kataraktos [1]. 2012 metais JAV katarakta nustatyta 24,5 mln. asmenų, vyresnių nei 40 metų, per metus atliekama daugiau kaip 3,6 mln. kataraktos operacijų. Šis skaičius kiekvienais metais didėja dėl populiacijoje ilgė-jančios gyvenimo trukmės. Prognozuojama, kad 2020 m. JAV sergančiųjų katarakta bus apie 30,1 mln., 2050 -apie 45,6 mln. [2,3].Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas -chirurginis. Šiuolaikinė kataraktos operacija -efektyviausia, saugiausia ir dažniausiai atliekama chirurginė intervencija. Svarbiausias kataraktos operacijos tikslas -pooperacinio regėjimo aštrumo atkūrimas ir pacientų gyvenimo kokybės pagerinimas. Pasiekti šiam tikslui reikalinga ne tik sklandi operacijos eiga, bet ir tikslūs akies parametrų: akies ašies ilgio, ragenos laužiamosios galios išmatavimai ir reikiamo stiprumo dirbtinio intraokulinio lęšio (IOL) parinkimas [4].Akies ašies ilgiui išmatuoti atliekama biometrija. Ultragarso A sistema -ilgą laiką išlieka auksiniu standartu. Jos metu naudojamas aplanacinis prietaisas, generuojantis ultragarso bangas prasiskverbti pro akies audinius. Akies ašies ilgiui apskaičiuoti gali būti naudojama ir optinė biometrija, pagrįsta daline koherentine lazerine interferometrija. Skaičiavimai atliekami bekontakčiu prietaisu, pacientas fiksuoja žvilgsnį nurodyta kryptimi, automatiškai ties regos ašimi atliekamas matavimas [5].Ragenos laužiamoji galia nustatoma atliekant keratometriją. Išmatuojamas ragenos gaubtumo spindulys (mm), kuris perskaičiuo...