Anemija – kraujo liga, kuriai būdingas eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir (arba) hemoglobino (Hb) sumažėjimas kraujo tūrio vienete. Greta įprastinio bendrojo kraujo tyrimo, svarbu nustatyti ir serumo arba plazmos feritino koncentraciją. Tai geriausias organizmo geležies atsargų rodiklis. Anemija išsivysto, kai eritrocitų netenkama, pasigamina nepakankamai arba suyra daugiau, nei pasigamina. Ši patologija – svarbi visuomenės sveikatos problema, nes viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių yra įvairaus amžiaus vaikai. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie geležies stokos anemijos įtaką vaikų gyvenimo kokybei. Mokslinių darbų paieška atlikta PubMed, ScienceDirect, ResearchGate duomenų bazėse, naudojant raktinius žodžius ir jų derinius: anemia, children anemia, iron deficiency, physical development, growth; cognitive funcions, school performance. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų anemijos priežastys skiriasi priklausomai nuo lyties, rasės ir etninės priklausomybės. Svarbu ir paciento amžius, nes nuo jo priklauso normalios hematokrito (HCT) ir hemoglobino (HGB) vertės. Dėl spartaus augimo, vystymosi ir nevisavertės mitybos (nepakankamo geležies suvartojimo), vaikai dažniausiai serga geležies stokos anemija. Pagrindiniai nusiskundimai, varginantys pacientus, yra nuovargis, silpnumas, dusulys, tachikardija, vangumas – visi jie susiję su sumažėjusiu audinių aprūpinimu deguonimi. Specifiniai geležies stokos anemijos simptomai: noras valgyti nevalgomus objektus, tokius kaip smėlis, kreida ir kt., plaukų slinkimas, odos sausumas, lūpų kampučių įtrūkimai, nagų trapumas. Šie simptomai labai apsunkina kasdienį sergančių vaikų gyvenimą, nukenčia jų gyvenimo kokybė. Išvados. Vaikų, kuriems diagnozuota anemija, sulėtėjęs vystymasis, todėl gydymas geležies preparatais turi didelę įtaką jų augimui. Sveikų vaikų pažinimo, socialinių ir emocinių funkcijų bei intelekto vystymasis daug spartesnis, nei sergančiųjų. Geležies deficitas ar šios būklės sukelta anemija turi poveikį mokymuisi, gali paveikti ilgalaikę pažintinę funkciją. Sergančiųjų prastesni protinės veiklos, popamokinių užsiėmimų bei sporto rezultatai. Siekiant užtikrinti gerą vaikų gyvenimo kokybę, labai svarbu anksti diagnozuoti šią patologiją ir pradėti gydymą geležies preparatais.

Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) medikai, sutelkę veiksmus į gyvybę palaikančias intervencijas, apleidžia kritinės būklės pacientų akių priežiūrą. Šiuose skyriuose gydomi sunkios būklės pacientai, dažnai be sąmonės, jiems taikoma sedacija, todėl reikšmingai susilpnėja fiziologiniai akių apsauginiai mechanizmai (išnyksta mirksėjimo refleksas, nevisiškai užmerkiamos akys, sutrinka ašarų išsiskyrimas bei ašarų plėvelės funkcija) ir padidėja akių ligų rizika. Šiame darbe analizuojamos mokslinės publikacijos, kuriose aprašytos dažniausiai ITS nustatomos akių ligos ar būklės: ekspozicinė keratopatija, chemozė, mikroorganizmų sukelti keratitai ar konjunktyvitai. Rasta publikacijų apie akių priežiūrą, patologijų prevenciją. Apibendrinus rezultatus, padarytos išvados, jog akių pažeidimai ITS yra dažni, jų galima išvengti ar sumažinti riziką, pritaikius akių priežiūros protokolus. Dažniausiai patogenai patenka ant junginės ir ją kolonizuoja, atliekant intervencijas, kurių metu iš kvėpavimo takų išsiskiria aerozoliai. Įvertinus atliktus tyrimus, pastebėta, jog barjeriniai akių tvarsčiai iš polietileno laikomi efektyviausia prevencine priemone, siekiant išvengti akių paviršiaus pažeidimo, lyginant su įprastiniais metodais, kai akys užmerkiamos ir užklijuojamos pleistru. Rasta publikacijų, įrodančių, jog organizuojant ITS darbuotojų edukacijos programas, galima užtikrinti kokybišką akių priežiūrą ir išvengti dažniausių akių ligų pasireiškimo.