Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo Lietuvoje patirtis, reikšmė ir siekiai

Abstract

Regina Erlickytė-Marčiukaitienė Lietuvos energetikos institutas, Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija, Breslaujos g. 3, LT-44403 KaunasEl. paštas Mantas.Marciukaitis@lei.lt Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus nau dojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomumą nuo iškastinio kuro importo, didina ener gijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį suke liančių dujų emisiją į atmosferą. Šių išteklių naudojimas gali mažinti energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina už imtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Straipsnyje pateikta AEI rūšių naudojimo Lietuvoje apžvalga, šio ener getikos sektoriaus būklė, darnumo aspektai -ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai, apsvarstytos ateities plėtros kryptys bei perspektyvos.Raktažodžiai: atsinaujinantys energijos ištekliai, klimato kaitos prevencija, energijos tiekimo patikimumas, ekono minė ir socialinė nauda ĮVADASPasauliniu mastu darnios energetikos plėtrai itin svarbūs trys pagrindiniai aspektai: energijos prieinamumas, efektyvus energijos naudojimas ir iškastinio kuro pakeitimas atsinaujinančiais ener gijos ištekliais. Pastarieji du aspektai ne mažiau svarbūs ir Lietuvai. Taigi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas yra vienas pagrindinių darnios energetikos plėtros aspektų.Europos komisija išsikėlė klimato ir energe tikos sričių tikslus, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. [1]:• Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį bent 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu;• AEI dalis 2020 m. turi sudaryti bent 20 % bendro galutinio ES energijos naudojimo;• efektyviau naudoti energiją ir pasiekti, kad pirminės energijos būtų sunaudojama 20 % ma žiau, palyginti su numatomu lygiu.ES iki 2020 m. ketina sumažinti išmetamą ter šalų kiekį ne 20 %, o net 30 %, jei kitos ekonomiš kai stipriausios šalys įsipareigotų sąžiningai prisi dėti prie visuotinių pastangų. ES vadovai 2014 m. spalį susitarė [2] dėl naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų: išmetamą šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu; ne mažiau kaip 27 % visos su naudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių iš teklių; mažiausia 27 % padidinti energijos naudo jimo efektyvumą.

An Evaluation of Circular Economy Development in the Baltic States

“…Greenhouse gas emissions could also be reduced using renewable energy. The efficient use and development of renewable energy sources are one of the key objectives of a strategy for sustainable development and transition to the circular economy (Marčiukaitis et al, 2016).…”

Renewables for district heating: The case of Lithuania

“…Meanwhile, other types of RES (geothermal systems, solar systems with seasonal storage tanks, etc.) in Lithuanian DH networks would require significant amounts of money and state subsidies, and would be successful only in the event of stricter environmental requirements and higher prices for natural gas and biofuels [35].…”

Assessment of Lithuanian Energy Sector Influence on GDP

“…Sustainable RES development is an important tool for reducing dependence on imported fuels. In recent years, the strategic goals set in the field of RES have allowed rapid development of local energy production capacities and renewable energy sources in Lithuania (Marčiukaitis et al, 2016). Lithuanian power plants are uncompetitive in the electricity market (Galinis, 2015) All data on the extraction, supply, storage, consumption, export and import of energy products are collected and systematized, as well as the annual energy balances of Republic of Lithuania Department of Statistics.…”