„Bloga“ kalba ir sociolingvistinė kompetencija

Development of Applied Linguistics

“…Prie įvairių sociolingvistikos tematikos darbų prisidėjo LKI 2011-2022 m. gyvavusio Sociolingvistikos skyriaus tyrėjai. Apie anglų ir rusų kalbų vietą bei socialinę vertę Lietuvos visuomenėje nemažai viena ir su kolegomis yra rašiusi Loreta Vaicekauskienė (2010;, įvairius sociolingvistinius žiniasklaidos ir viešosios sferos kalbų vartosenos aspektus nagrinėjo Giedrius Tamaševičius (2012a;2012b), L. Nevinskaitė (2016;, grupė minėto LKI skyriaus tyrėjų su kitų mokslo ir studijų institucijų kolegomis iš įvairių teorinių perspektyvų analizavo kalbines ideologijas, kalbines nuostatas, skirtingų kalbinių atmainų prestižą (Aliūkaitė 2007;Vaicekauskienė, Aliūkaitė 2013;Vaicekauskienė, Šepetys 2016;Vukotić 2016;Aliūkaitė et al 2017;Vaicekauskienė 2017), paauglių kalbinį elgesį (Čekuolytė 2017), Vilniaus gyventojų kalbinius ypatumus ir jų vertę tyrė L. Vaicekauskienė (2014), Ramunė Čičirkaitė (2016.…”

Žvilgsnis į sakytinės žiniasklaidos kalbą

“…

Populiariosios kultūros, kuriai priklauso ir šiuolaikinė žiniasklaida, tyrėjai pažymi, kad sakytinė žiniasklaidos kalba yra labiau orientuota ne į taisykles, o į funkciją ir kontekstą (Fiske 2008: 99). Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas žiniasklaidos kalbos artėjimas prie laisvosios vartosenos, bandoma atsikratyti oficialaus ir formalaus tono, keičiant jį gyvu, daugiafunkcišku, dinamišku, dažniausiai dialoginiu, spontanišku ir ekspresyviu kalbėjimu (Kristiansen 2003: 67;Tamaševičius 2009Tamaševičius , 2010Vaicekauskienė 2010Vaicekauskienė , 2011. Prieš leidžiantis į tolesnes diskusijas apie viešosios sakytinės kalbos paprastėjimą 1 (arba, kaip teigiama, prastėjimą) ir jo sąsajas su žurnalistų požiūriu į kalbą, tikslinga pasiaiškinti esamą sakytinės žiniasklaidos vartosenos padėtį.Darbuose, kuriuose vienaip ar kitaip nagrinėjama viešoji sakytinė kalba, pastebima, kad pokalbių ir diskusijų laidų vartosena artėja prie šnekamojo stiliaus ir neretai įgyja jo bruožų, padaugėja nenorminių lyčių, tarmybių, žargono vartojimo, įvairių formų trumpinimų, pertarų ir kitokių kalbinių vienetų, kurių prigimtį, kaip teigiama, sunku nusakyti (Dabašinskienė 2009: 109; Miliūnaitė 2006: 24).

…”

“…Populiariosios kultūros, kuriai priklauso ir šiuolaikinė žiniasklaida, tyrėjai pažymi, kad sakytinė žiniasklaidos kalba yra labiau orientuota ne į taisykles, o į funkciją ir kontekstą (Fiske 2008: 99). Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas žiniasklaidos kalbos artėjimas prie laisvosios vartosenos, bandoma atsikratyti oficialaus ir formalaus tono, keičiant jį gyvu, daugiafunkcišku, dinamišku, dažniausiai dialoginiu, spontanišku ir ekspresyviu kalbėjimu (Kristiansen 2003: 67;Tamaševičius 2009Tamaševičius , 2010Vaicekauskienė 2010Vaicekauskienė , 2011. Prieš leidžiantis į tolesnes diskusijas apie viešosios sakytinės kalbos paprastėjimą 1 (arba, kaip teigiama, prastėjimą) ir jo sąsajas su žurnalistų požiūriu į kalbą, tikslinga pasiaiškinti esamą sakytinės žiniasklaidos vartosenos padėtį.…”