Depression and Disease Severity as Predictors of Health-Related Quality of Life in Patients With Chronic Heart Failure—A Structural Equation Modeling Approach

Faller, Hermann; Störk, Stefan; Schüler, Michael; Schowalter, Marion; Steinbüchel, Thomas; Ertl, Georg; Angermann, Christiane E.

doi:10.1016/j.cardfail.2008.10.022

Cited by 85 publications

(91 citation statements)

References 29 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…11,12,32 Although some investigators have chosen to use measures of depressive symptoms that do not have somatic items that are high in heart failure (eg, fatigue), depressive symptoms continue to be prevalent at rates higher than 20%. 32 In addition, investigators who developed the PHQ-8 recommend the somatic items be maintained, because otherwise the actual prevalence of depressive symptoms may be underestimated (Kurt Kroenke, MD, oral communication, June 2007).…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

“…9 Furthermore, depressive symptoms were associated with poor health-related quality of life among 84 patients with heart failure and were independent predictors of poor physical and psychological health-related quality of life among 206 patients with heart failure. 10,11 In a meta-analysis of 36 published studies among patients with heart failure, the average prevalence rate for clinically significant depression was 21.5%. 6 The relationships between depression and poor outcomes were strong across multiple end points, including mortality, hospitalization, and rehospitalization.…”

mentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Measuring Depressive Symptoms in Heart Failure: Validity and Reliability of the Patient Health Questionnaire-8

Pressler¹,

Subramanian²,

Perkins³

et al. 2010

American Journal of Critical Care

110

View full text Add to dashboard Cite

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

mentioning

confidence: 99%

Measuring Depressive Symptoms in Heart Failure: Validity and Reliability of the Patient Health Questionnaire-8

Pressler¹,

Subramanian²,

Perkins³

et al. 2010

American Journal of Critical Care

110

View full text Add to dashboard Cite

“…Studies of other chronic diseases have reported that a variety of demographic characteristics, including sex, body mass index (BMI), severity of illness, and age, will affect HRQoL [11][12][13]. In addition, pain, age, and functional limitations have been reported to lower HRQoL in the elderly people with RA [14].…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Association Between Rheumatoid Arthritis and Health-Related Quality of Life in Korean Women Aged 50 Years and Over

Park

2017

Asian J Pharm Clin Res

View full text Add to dashboard Cite

Objective: The purpose of this study is to evaluate the association between rheumatoid arthritis (RA) and health-related quality of life (HRQoL) in Korean women.Methods: Participants (n=2068) aged 50 years or older were selected from Korea National Health and Nutrition Examination Survey (KNHANES) [2005][2006][2007][2008]. Sociodemographic characteristics, medical history of RA, and EuroQol-5 dimension were obtained from the KNHANES dataset. Results:The results revealed that demographic variables, including age, education level, income, exercise, smoking, and alcohol drinking, were important factors associated with HRQoL. In this study, RA was an important factor affecting HRQoL in Korean women. The adjusted odds ratio for HRQoL in participants with RA was 2.15 (95% confidence interval [CI]: 1.46-3.18, p=0.001) in mobility, 2.30 (95% CI: 1.60-3.32, p<0.001) in usual activities, and 3.41 (95% CI: 2.20-5.28, p<0.001) in pain/discomfort. Conclusion:These findings suggest that there is a strong association between RA and HRQoL and preventing and controlling RA may significantly improve the quality of life for elderly Korean women.

show abstract

“…Didėjant pacientų, kuriems atlikta EKS implantacija, skaičiui, didėja poreikis tirti jų gyvenimo kokybę, fizinę ir psichologinę būklę, suprasti ir tenkinti jų gydymo, priežiūros ir slaugos poreikius. Daugiacentriniai tyrimai įrodė, kad ligonių, sergančių kardiovaskulinėmis ligomis (KVL) ir širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybė susijusi su ligos sunkumo laipsniu (funkcine klase), amžiumi, lytimi, socialine parama, psichologiniais veiksniais bei asmenybės ypatumais [3,4]. Daugelis tyrimų su pacientais, kuriems implantuotas EKS, parodė, kad jų gyvenimo kokybei poveikį turi panašūs veiksniai [5,6].…”

Section: įVadasunclassified

D Tipo Asmenybių Su Implantuotu Elektrokardiostimuliatoriumi Gyvenimo Kokybės Aspektai

Ožeraitienė

Čepaitė

Gaigalaitė

2017

Medicinos Teorija Ir Praktika

View full text Add to dashboard Cite

Reikšminiai žodžiai: asmenybės D tipas, depresiškumo lygmuo, elektrokardiostimuliatorius, gyvenimo kokybė, Aquarel skalė. Darbo tikslas. Išsiaiškinti, ar D tipo asmenybės bruožai bei depresiškumo lygmuo susiję su gyvenimo kokybe pacientų, kuriems implantuotas elektrokardiostimuliatorius (EKS). Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirti 100 asmenų, kurie sirgo kardiovaskuline liga, iš jų 50 – su implantuotu EKS (amžiaus vidurkis 67,26 ± 9,73 metų), 50 – kontrolinė grupė be EKS (amžiaus vidurkis 68,08 ± 9,69). Tyrime naudotas specifinis Aquarel klausimynas gyvenimo kokybei ir susijusiems kardiologiniams simptomams įvertinti (M. A. Stofmeel ir kt., 2001), D tipo asmenybės skalė 14 (Type D scale 14, DS14, Denollet, 2005), Beko depresijos skalė (BDI-II, 1961). Rezultatai. Iš visų tiriamųjų D tipo asmenybių su neigiamo emocingumo ir socialinio uždarumo bruožais buvo 41 proc. Grupėje su implantuotu EKS tokio tipo asmenybių buvo reikšmingai daugiau (54 proc.). Depresiškumo lygmuo abiejose grupėse buvo panašus ir reikšmingai nesiskyrė. Gyvenimo kokybės balai buvo reikšmingai mažesni pacientams su implantuotu EKS (64,33 ± 16,95), palyginti su tiriamaisiais be EKS (83,45 ± 14,95), ir dar mažesni D tipo asmenybėms su EKS (58,8 ± 17,93), palyginti su ne D tipo asmenybėmis (70,82 ± 13,38) be EKS. Koreliacinė analizė parodė reikšmingas sąsajas tarp visų tiriamųjų gyvenimo kokybės ir D tipo asmenybės bruožų, amžiaus, depresiškumo lygmens. Gyvenimo kokybė buvo reikšmingai susijusi su neigiamu emocingumu (r = -0,592) ir depresiškumo lygmeniu (r = -0,615) D tipo asmenybėms, o ne D tipo asmenybių gyvenimo kokybė koreliavosi tik su depresiškumo lygmeniu (r = -0,5). Prognostinis tiesinės regresijos modelis parodė, kad reikšmingiausią ir stipriausią poveikį D tipo asmenybių gyvenimo kokybei turėjo depresiškumo lygmuo (β = -0,552). Išvados. Tirtų asmenų depresiškumo lygmuo nesusijęs su elektrokardiostimuliatoriaus implantacija. D tipo asmenybės bruožai – neigiamas emocingumas ir socialinis uždarumas reikšmingai dažnesni pacientams su elektrokardiostimuliatoriumi ir reikšmingai atvirkščiai susiję su jų gyvenimo kokybe. Pacientų su elektrokardiostimuliatoriumi depresiškumo lygmuo ir gyvenimo kokybė tarpusavyje stipriai susiję nepriklausomai nuo asmenybės tipo, o neigiamas emocingumas su gyvenimo kokybe stipriai susiję tik D tipo asmenybėms. Depresiškumo lygmuo ir D tipo asmenybės neigiamas emocingumas yra stipriausi prognostiniai veiksniai, kurie lemia blogesnę gyvenimo kokybę.

show abstract

Depression and Disease Severity as Predictors of Health-Related Quality of Life in Patients With Chronic Heart Failure—A Structural Equation Modeling Approach

Cited by 85 publications

References 29 publications

Measuring Depressive Symptoms in Heart Failure: Validity and Reliability of the Patient Health Questionnaire-8

Measuring Depressive Symptoms in Heart Failure: Validity and Reliability of the Patient Health Questionnaire-8

Association Between Rheumatoid Arthritis and Health-Related Quality of Life in Korean Women Aged 50 Years and Over

D Tipo Asmenybių Su Implantuotu Elektrokardiostimuliatoriumi Gyvenimo Kokybės Aspektai

Contact Info

Product

Resources

About