Diplomatinio protokolo kaita: instrumentinis požiūris

Abstract

diplomatinio protokolo kaita: instrumentinis požiūris beata grebliauskienė mariana Sueldo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Informacijos ir komunikacijos katedros bakalauro studijų vyr. lektorė docentė daktarė Straipsnyje diplomatinio protokolo kaita nagrinėjama ir vertinama iš instrumentalistinių pozicijų, diplomatinį protokolą traktuojant kaip tam tikrą apibrėžtas funkcijas atliekantį instrumentą. Protokolo ir etiketo atliekamos funkcijos kito dėl esminių aplinkos pasikeitimų skirtingais laikotarpiais, dėl to kito ir pats etiketas bei protokolas kaip instrumentas. Monarchinėje Europoje diplomatinis protokolas atliko tris funkcijas: galios palaikymo, elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo. Modernizmo laikotarpiu diplomatinis protokolas išlaikė elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo funkcijas, o praradęs galios palaikymo funkciją, patapo veiksmingos komunikacijos, elgesio lankstumo ir manevrų laisvės užtikrinimo įrankiu. Dabar elito apibrėžimo funkcija transformavosi į tarpusavio pagarbos ir pripažinimo funkciją, o likusios dvi mažai tepakito. Kinta ir veiksmingos komunikacijos užtikrinimo funkcija. Standartizuoto elgesio, kaip būtino vieno bendro vardiklio, apimtis mažėja, jis užleidžia vietą postmodernistinei komunikacinių pranešimų formų ir interpretacijos įvairovei, o tai sukuria erdvę naujam neapibrėžtumui atsirasti. Protokolas kaip instrumentas, prisitaikydamas prie kintamų aplinkos sąlygų, keičia atliekamas funkcijas. Kintama aplinka iš instrumento reikalauja kitokių funkcijų, o toms funkcijoms atlikti reikia atitinkamai pasikeitusio instrumento. Kintamos aplinkos nulemta diplomatinio protokolo funkcijų kaita lemia jo kaip instrumento paprastėjimą ir lankstumo didėjimą. Pagrindiniai žodžiai: diplomatinis protokolas, diplomatinio protokolo funkcijos, diplomatinio protokolo kaita. Diplomatinis protokolas ir jo kaitos tendencijos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio, tačiau nebūtų galima pasakyti, kad tai yra populiarus mokslinių tyrimų objektas. Nors į diplomatinį protokolą dažnai žiūrima iš normatyvinių pozicijų, neieškant gilesnio nusistovėjusių taisyklių mokslinio pagrindimo, yra nema-žai mokslinių darbų, kur protokolas analizuojamas istoriškai kaip diplomatijos raidos dalis (Der Derian, Frey, Jönsson, Hall). Ryškesnį komunikacinį požiūrį į protokolą galima rasti Jönsson ir Hall (2005), edelman (2002), Hamilton ir langhore (1995), Goldstein (1998) darbuose.