Dvasininkų veiklos ir finansų kontrolė vėlyvuoju sovietmečiu Kauno mieste

Abstract

Dvasininkų veiklos ir finansų kontrolė vėlyvuoju sovietmečiu Kauno miesteStraipsnyje analizuojami dvasininkų veiklos ir finansų kontrolės būdai vėlyvuoju sovietmečiu Kauno mieste. Remiantis Kauno apskrities archyvo medžiaga atskleidžiama, kokiais metodais vietos valdžios institucijos naudojosi, bandydamos daryti įtaką tam tikroms dvasininkų veiklos sritims, pristatomi charakteringiausi pavyzdžiai.The article examines the methods applied for the oversight of the activities and finances of the clergy during the late soviet period in Kaunas city. Material found at the Kaunas Regional Archives was used to illustrate the methods applied by the local governmental institutions in their attempts to influence certain activities of the clergy. Most distinctive examples of such methods are also presented. ĮvadasPer visą sovietinės okupacijos laikotarpį valdantysis režimas Bažnyčią dėl jos įtakos visuomenei vertino kaip stiprią opoziciją, todėl stengėsi riboti dvasininkų veiklą, taikė ir ekonominio spaudimo priemones. Jau pirmosios sovietinės okupacijos metu nacionalizavus bažnyčių turtą ir įvedus didelius šio turto nuomos mokesčius, imtasi riboti dvasininkų veiklą tikinčiųjų bendruomenėse. 1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies Seimo priimtoje LTSR Konstitucijoje formaliai asmenims paliekama tik religinių kultų atlikimo teisė, o sąžinės laisvė garantuojama bažnyčią atskyrus nuo valstybės ir mokyklos 1 . Tokia sąžinės laisvės garantijų formuluotė reiškė religijos laisvės suvaržymą, kuris pasireiškė sustiprinta antibažnytine politika: panaikintos religinės šventės, drausta mokyti tikybos, stabdytas religinės literatūros spausdinimas, bandyta likviduoti Kauno kunigų seminariją 2 . Per antrąją sovietinę okupaciją buvo suimami ir tremiami dvasininkai, ardoma hierarchinė struktūra, vykdoma priverstinė dvasininkų ir religinių bendruomenių registracija, sustiprinta veiklos kontrolė. 1948 m. liepos 9 d. LKP CK biuras išleido nutarimą "Dėl partinės organizacijos uždavinių demaskuojant priešišką reakcinės katalikų dvasininkijos veiklą", kuriuo valdžios institucijos įpareigotos skubiai baigti bendruomenių ir dvasininkų registraciją, užkirsti kelią organizuotam vaikų katechizavimui ir antisovietinei kunigų veiklai 3 . Buvo ne tik ribojama dvasininkų veikla, stengtasi sustabdyti ir kunigų rengimo procesą. Nuo 1954 m., siekiant sutrukdyti jaunuoliams stoti į seminariją, įvesta privaloma karinė tarnyba 4 . Stojančiuosius į seminariją KGB stengėsi paveikti taip, kad pakirstų apsisprendimą tapti dvasininkais ar bent jau priverstų juos dirbti šios struktūros naudai 5 . Siekdama dar efektyvesnių Bažnyčios veiklos kontrolės rezultatų valdžia 1956 m. prie Kauno kunigų seminarijos leido kurti akademinius kursus dvasininkų teologiniam išsilavinimui tobulinti 6 . Tačiau 1959 m. sumažino seminaristų skaičių Brigita TRANAVIČIŪTĖ Vytauto didžiojo universitetas brigita TrANAVičiŪTĖ 90iki 60-ies ir priverstinai pakeitė pusę seminarijos dėstytojų 7 . Vėliau, jau 7-ojo dešimt-mečio pabaigoje, sovietinė valdžia nors ir leido didinti seminaristų skaičių, bet...

Relationshinps Among Atheists and Believers in Parish of St. Antony of Padua: from Brotherhood to Confrontation

“…Respondentų nuomone, mišias bažnyčioje, būdamos pamaldesnės ir gal drąsesnės, aktyviausiai lankė moterys, tuo tarpu vyrai religijos atžvil-giu buvo pasyvesni 29 . Daug lengviau buvo galima nuslėpti šeimos rate minimas religines šventes, nes žmonės tikėjo jų nešama nauda 30 . .…”

“…Padedamas parapijiečių ir samdytų meistrų bei naudodamas Gižų kolūkio techniką, kunigas sėkmingai perdengė bažnyčios stogą. Vykstant darbams Religinių kultų įstatymų laikymosi kontrolės komisija prie Vilkaviškio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 93 gavo skundą dėl neteisėto remonto, tariamų meno vertybių niokojimo ir išsikvietė kleboną pasiaiškinti. Nors pokalbio pradžioje klebonui buvo pateikti kaltinimai bažnytinių meno vertybių apgadinimu, kunigas patikino, kad tai netiesa.…”