Dvikalbių žodynų tipologija: skirstymo pagal apimtį kriterijai ir jų pagrįstumas

Abstract

Nors pirmieji žodynai, tame tarpe ir dvikalbiai, buvo sudaryti senovės Babilone net prieš 4400 metų (tai taip vadinamos žodžių eilės, dantiraščiu surašytos molio lentelėse), iki šiol rimtų leksikografijos teorijos studijų, palyginus su kitomis lingvistikos sritimis, yra nedaug. Teoriniai šio mokslo pagrindai buvo sukurti tik šeštame XX amžiaus dešimtmetyje. Lemiamą postūmį germanų kalbų leksikografijai turėjo Blumingtono (Bloomington) kongresas (1960), o romanų kalbų – 1968 metais publikuota Bernaro Kemada disertacija „Dabartinės prancūzų kalbos žodynai (1539–1863). Jų istorijos, tipų ir sudarymo metodų tyrimas“. To „paradoksalaus“, kaip pažymi rusų tyrinėtojas V. Berkovas, „reiškinio priežasčių yra keletas, (...) bet įvardinsime čia tik vieną jų: leksikografija nelaikoma prestižiniu lingvistikos skyriumi, ir stambūs mokslininkai retai imasi leksikografinės problematikos“ (Berkov 2004, 3). Taigi, nors po 1970 metų Vakarų Europos šalyse pasirodė rimtų tyrinėjimų1, skirtų bendriesiems vienakalbiams žodynams, dvikalbė leksikografija ir toliau liko šešėlyje. Anot prancūzų leksikografų Anri Bėžuano (Henri Béjoint) ir Filipo Tuarono (Philippe Thoiron), „viskas vyksta – vyko – taip, tarsi dvikalbiai žodynai būtų įrankiai, be kurių neapsieisi, bet kurie užsitarnauja metodologinių pamąstymų ne ką daugiau, nei atsuktuvas ar kamščiatraukis“ (Béjoint, Thoiron 1996, 5). [...]

Pyttipanna – it is serious! Names for food – some comments when compiling a Swedish-Lithuanian dictionary

“…pvz. Svensén 2004: 32-35;Jakaitienė 2005: 324-325;Melnikienė 2008). 6 Tokios apimties iki šiol išleista 13 kalbų Lexin žodynų.…”

Dvikalbių Žodynų Leidyba Lietuvoje (1990–2010)

“…Panašų dvikalbio žodyno sąvokos variantą pateikė D. Melnikienė: "<...> dvikalbiu žodynu vadinamas toks leksikografinis darbas, kuriame pagrindinės kalbos K1 žodžiai ir posakiai yra perteikiami verčiamosios kalbos K2 žodžiais bei posakiais siekiant užtikrinti komunikaciją tarp dviejų bendruomenių, kalbančių skirtingomis kalbomis" [5,89]. Svarbus ne tik dviejų kalbų sugretinimas, bet ir motyvacinis veiksnys, kuriuo siekiama dviejų skirtingai kalbančių žmonių bendravimo.…”

“…Mat ne visi žodynai, kuriuose kairiosios žodyno pusės žodžiai ir dešiniosios žodyno pusės žodžiai yra pateikti dviem skirtingomis kalbomis, gali būti laikomi dvikalbiais. Tokia savybė būdinga ir pusiau dvikalbiams žodynams (iš esmės laikomiems vienakalbiais), nes "juose ryškiai pasireiškia disproporcija tarp pagrindinės ir verčiamosios kalbos" [5,89]. Tokio tipo žodynuose viena iš kalbų vartojama kaip priemonė, leidžianti kalbėti apie antrąją kalbą.…”